Tačiau tik nedaugelis žinojo, kas iš tiesų dedasi 49–erių Biržų Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios klebono širdyje. Kai kurie biržiečiai net netiki tyrėjų atskleista informacija, kad per kraupią avariją D.Tubys buvo stipriai išgėręs. Jo kraujyje buvo rasta 2,5 promilės alkoholio. Tai kunigo pažįstamiems atrodo neįmanoma.
Tiesa, ne visiems. Buvo tokių, kurių ši žinia nenustebino. Jie po nelaimės nujautė tyrimų rezultatus ir ruošėsi skaudžioms naujienoms.
„Jis buvo anoniminis alkoholikas, - apie D.Tubį portalui lrytas.lt sakė šaltinis iš artimos dvasininko aplinkos. - Atėjęs į Biržus jis turėjo problemų (su alkoholiu. - Red.), paskui buvo susitvarkęs ir paskutiniu metu (prieš mirtį. - Red.) vėl turėjo problemų.“
Biržuose D.Tubys tarnavo nuo 2000 metų iki savo mirties.
Viena biržietė „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo, kad tarnystės pradžioje D.Tubys stipriai perlenkdavo lazdą. „Buvo laikai, kai gerokai išgerdavo. Jį yra išnešę iš sporto salės (visiškai girtą. - Red.). Bet paskui jis labai pasitaisė“, - sakė moteris.
Ir artimas kunigo bičiulis tvirtino, kad prieš kelerius metus kunigas D.Tubys buvo suvaldęs savo priklausomybę, nebegerdavo. „Labai juo didžiuodavausi. Galėjau sakyti, kad tai – anoniminis alkoholikas, kuris susitvarkė savo gyvenimą“, - pasakoja artimas šaltinis.
Iki galo neaišku, ar vyras lankė terapinius susibūrimus, kur žmonės gydydavosi nuo alkoholizmo. „Apie kunigą sunku suprasti, ar jis eina į grupelę kaip narys, ar kaip kunigas. Žinau kunigų, kurie eina į anoniminių alkoholikų susirinkimus kaip dvasios palydėtojai“, - aiškino D.Tubiui artimas žmogus.
Jo spėjimu, D.Tubys lemtingą pirmadienį, kai žuvo avarijoje, Panevėžyje lankėsi būtent dėl priklausomybės. „Jis galėjo važiuoti iš priklausomybių ligų skyriaus. Jis lankydavosi ten, faktas, kad su savim tvarkėsi“, - draugo pastangas nebegerti prisiminė bičiulis.
Tik labai mažas žmonių ratas žinojo apie priklausomybę.
Medikės nenutuokė apie problemą
Dvasininko šeimos gydytoja Elena Šakelienė negalėjo patikėti, kad kunigas žuvo dėl alkoholio. „Nelabai noriu tikėti. Kodėl po tiek laiko ėmė kelti šitą problemą?“, - kraujo tyrimo rezultatais abejojo medikė.
D.Tubys nė karto nepasirodė pas ją išgėręs ir niekada nepasakojo apie priklausomybę. Gydytoja pažįsta kunigą 10 metų, matydavo jį kartą per mėnesį ar dažniau, tačiau alkoholizmo ženklų nepastebėjo.
Tą patį tvirtino ir dvasininko kardiologė, nenorėjusi prisistatyti. Vilniaus Santariškių klinikų medikė tikrindavo biržų klebono sveikatą kartą per pusmetį ar rečiau. Kunigas pas ją lankėsi dėl širdies ligos.
„Ten tikrai nebuvo tokių dalykų (alkoholizmo. - Red.). Gal buvo vienkartinis atvejis (išgertuvės prieš važiavimą. - Red.)“, - svarstė kardiologė. Ji vis kartojo, kad vietos žmonių kunigas buvo labai mylimas.
Medikė sakė, kad nėra aišku, kas iššaukia širdies ligą, kuria sirgo dvasininkas. Tačiau pripažino, kad gausus alkoholio vartojimas yra vienas iš rizikos veiksnių. „Jei nuolat vartotų labai didelius kiekius, galbūt (alkoholis ir nulemtų jo ligą. - Red.)“, - svarstė gydytoja.
Ji paneigė po avarijos pasirodžiusius spėjimus, kad dvasininkas tą dieną lankėsi pas ją ir darėsi širdies tyrimus. Dėl klaidingos informacijos, kad jis tądien lankėsi Santariškių klinikose, buvo svarstoma versija, galbūt kelyje kunigui sustreikavo širdis.
Vyskupams niekas neprasitarė
Apie priklausomybę nuo alkoholio tikino nežinoję nei vyskupas Juozas Preikšas, nei vyskupas Jonas Kauneckas. Jiems D.Tubys buvo pavaldus kone visą savo tarnystės laiką.
1991–1996 metais D.Tubys tarnavo Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje vikaru, buvo Panevėžio vyskupijos tribunolo notaras.
1996–2000 m. jis buvo Salako (Zarasų r.) Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios ir Švedriškės (Ignalinos r.) Šv. Jono Krikštytojo parapijų klebonas.
Tuo metu vyskupijai vadovavo vyskupas J.Preikšas. „Tais metais nieko nebuvo. Paskui girdėjau, kad Biržuose jis turėjo (alkoholio problemą. - Red.). Bet gal tada vėliau?“ - svarstė dabar jau į pensiją išėjęs vyskupas.
Kai jis atvažiuodavo į D.Tubio vadovaujamas parapijas – atlaidus ar teikti sutvirtinimo sakramento – ženklų apie alkoholizmą nepastebėjo. Ir žmonės vyskupui nieko blogo apie kunigą nesakė. „Gal jis slapčiomis kažko paragaudavo?“ - spėliojo J.Preikšas.
2002 metais J.Preikšą pakeitė kitas dvasininkas. Kai D.Tubys jau klebonavo Biržuose, vyskupijai ėmė vadovauti vyskupas Jonas Kauneckas.
„Apie jį girdėdavome tik geras žinias. Ir laidotuvės parodė – visas šventorius buvo gėlėm papuoštas. Žmonės siaubingai jo gailėjo. Jei būtų buvusi tokia problema, gal būtų kas nors sakę, bet deja nė mažiausios žinios apie tai neturėjome“, - apgailestavo ganytojas.
J.Kauneckas vyskupijos vairą į Lionginas Virbalas rankas perleido pernai rugpjūtį. Po maždaug trijų mėnesių D.Tubys žuvo avarijoje.
„Kiekvienas žmogus gali turėti problemų, bet jos neatsiskleidžia. Kartais būna ir vyskupams nustebimas, kai sužinome iš kitų šaltinių. Žmonės tyli, nesiskundžia“, - problemą įvardijo J.Kauneckas.
Kliudė du vilkikus
Portalas lrytas.lt primena, kad tragedija įvyko praėjusių metų lapkričio pabaigoje, jau sutemus, kelyje Panevėžys – Pasvalys – Ryga. Likus keliems šimtams metrų iki Pumpėnų miestelio D.Tubio vairuojamas prabangus „Lexus“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą.
Prabangaus visureigio vairuotojas nereagavo į priešpriešiais važiavusio vilkiko vairuotojo signalus. Nors sunkvežimis mirksėjo šviesomis, „Lexus“ važiavo tiesiai į jį. Vilkikas kiek galėdamas pasitraukė į kelkraštį, todėl kunigo visureigis rėžėsi į jo traukiamą puspriekabę. Paskui jau aplamdytas „Lexus“ kaktomuša trenkėsi į dar vieną iš paskos važiavusį vilkiką. Šis nuo smūgio nuvažiavo nuo kelio ir apvirto.
Po dviejų susidūrimų Biržų klebono vairuotas visureigis virto metalo krūva. Mašinoje prispaustą žuvusio D.Tubio kūną išlaisvino ugniagesiai. Vėliau teismo ekspertai nustatė, kad dvasininkas žuvo dėl daugybinių krūtinės ląstos lūžių ir kitų traumų.
