Pasmerkti sūnų už tai, kad jis – gėjus? Ar gali taip pasielgti tėvai? Toks klausimas kilo girdint M.Grudzinsko pasakojimą apie kalbas, pasiekiančias jį iš tėviškės.
„Esu ragana, turiu motiniškų galių ir prakeikiu jį – kad jam kas blogo nutiktų“, – motinos žodžius M.Grudzinskui perdavė sesuo.
Dukters akivaizdoje motina atsižadėjo sūnaus: „Jis man yra miręs.“
M.Grudzinskas metus nematė motinos, nekalbėjo su ja telefonu, net nebežino, kokiu numeriu jai skambinti. Dar ilgiau jis nebendravo su tėvu, kuris gyvena atskirai nuo motinos. Skaudžius gimdytojų žodžius jam perduoda dvi seserys, su kuriomis Mindaugas palaiko ryšį.
Jaunas vyras norėtų savo ausimis išgirsti, ar motinai jis tikrai miręs, bet nevažiuos į Kuršėnus ir neklaus, kodėl gimdytojai atstumia.
„Prie manęs motina visą laiką kalbėdavo maloniai, turbūt veidmainiaudavo. Ypač kol veždavau dovanas ir siųsdavau pinigų“, – "Gyvenimo būdui" pasakojo pašnekovas.
Emigrantą palaiko teta ir vyresnioji sesuo. Giminaitės pataria M.Grudzinskui nekreipti dėmesio į motinos kalbas.
Skaudžius motinos žodžius emigrantas išgirdo po to, kai „Lietuvos rytui“ papasakojo apie vedybas su vokiečiu W.Gochtu, o vienoje televizijoje atvėrė praeities skaudulius – kaip augo vaikų globos namuose ir kaip mėgindamas tapti modeliu buvo parduotas į viešnamį, kur porą mėnesių kentėjo išnaudojimą. Reportaže jis tėvus vadino alkoholikais.
Po tokio atsivėrimo žiniasklaidoje Mindaugo motina sakiusi: „Kokią teisę jis turėjo pasakyti, kad yra gėjus, ir dar įkišti savo šeimą?“ Ji pyko, kad sūnus visai Lietuvai atskleidė savo gyvenimo detales ir privertė ją kentėti kaimynų apkalbas.
„Bet aš pasakojau tik apie savo gyvenimą. Kaip vargau, kaip man ir broliams bei seserims teko valgyti maistą iš šiukšlynų, kaip tekdavo bėgti iš namų, kad patėvis neskriaustų“, – aiškino dėl lytinės orientacijos išgarsėjęs lietuvis.
Mindaugas spėja, jog motiną įžeidė jo atviri pasakojimai. „Dabar esu pareiginga motina“, – artimiesiems po laidos kalbėjo moteris. Ji augina vieną nepilnametį sūnų, kuris gimė vėliau, nei penki pirmieji jos vaikai buvo paimti į globos namus.
Vokietijoje gyvenantis lietuvis apie dabartinį motinos gyvenimą mažai žino, bet neneigė, kad ji susitvarkė, beveik nebegeria. Emigrantas nelinki motinai blogo, tiktai pyksta, kodėl ji, anksčiau juo nesirūpinusi, dabar pila pamazgas.
„Kur buvo pareiginga mama anksčiau? Kokią ji turi teisę smerkti mane, kad esu gėjus, nors pati kaip gegutė vaikus išmėtė po vaikų namus?“ – už praeities klaidas pyko be motinos meilės augęs homoseksualas.
Kai Mindaugas buvo mažas, jo motina dažnai svaigindavosi, gyveno vis su kitu vyru, dažnai kelioms dienoms palikdavo vaikus.
Kai ji užgerdavo ir negrįždavo namo, vaikais rūpindavosi vyresniosios Mindaugo seserys ir teta.
„Vyresnioji sesuo Erika rinkdavo maistą iš šiukšlyno, tempdavo apelsinus, duoną į namus, kad mes būtume pavalgę“, – skurdžią praeitį prisimena Mindaugas.
Sūnus motiną dažnai matydavo girtą, maisto talonus iškeičiančią į alkoholio butelį.
„Ji už vaikus gaudavo ne pinigų, bet maisto talonų, kad nepragertų. Bet ir už juos maitindavo ne vaikus, bet kaimo vyrus, kurie duodavo išgerti. Dėl to ir buvome apgyvendinti globos namuose“, – niršo M.Grudzinskas.
Utėlės ir prasti drabužiai sukeldavo bendraklasių patyčias. Neapsikentęs Mindaugas bėgdavo iš namų. Dėl to jis buvo perkeltas į Gruzdžių vaikų socializacijos centrą, savotišką nepaklusnių paauglių koloniją.
Atžalos iš moters buvo atimtos ir dėl sugyventinio smurto. „Motina į namus buvo parsivedusi patėvį, kuris mus mažus mušdavo. Teta man pasakojo, kad tiek gaudavome į kailį už bet kokį menkniekį, kad būdavome mėlyni“, – prisimena M.Grudzinskas.
M.Grudzinskas į globos namus pateko būdamas trejų metų. Iš motinos buvo paimtos trys dukterys ir du sūnūs. Viena Mindaugo sesuo su vyru šiuo metu gyvena Airijoje, kita gimtajame mieste augina dukterį, trečioji apsistojusi Vilniuje.
Su pilnamečiu broliu, kuris taip pat augo vaikų globos namuose, Mindaugas nepalaiko ryšių, girdėjo, kad jis uždarbiauja Vokietijoje.
M.Grudzinską skaudina ne tik motinos prakeikimas, bet ir jam klijuojama transvestito etiketė. „Ji neskiria gėjaus nuo transvestito“, – piktinosi jis.
Vyras tikino, kad jis lyties nekeitė ir neketina to daryti.
Nuo žiniasklaidos jis neslepia ir kraupios savo tėvo praeities.
Mindaugo tėvas sėdėjo kalėjime už žmogžudystę. Savo tėvą peiliu nudūręs vyras turėjo kalėti kone 20 metų, bet už gerą elgesį išleistas anksčiau.
Užsiminęs apie tėvą, Mindaugas vėl pasineria į nemalonius prisiminimus. Kai pirmą kartą sūnus nuvažiavo lankyti įkalinto tėvo, jis Mindaugo nepriėmė. Tik antrąkart juodu susitiko.
Kai tėvas išėjo į laisvę, jie vėl susitiko gimtajame mieste. „Gal duosi cigaretėms?“ – tėvo klausimą prisimena M.Grudzinskas.
Jam suskaudo širdį dėl veidmainystės: „Kol esu naudingas, į akis bendrauja maloniai, o už akių apkalba. Seserys man persakė tėvo žodžius: „Šitas gaidys manęs nedomina.“ Kam tada pas tą gaidį sugrįžta ir prašo centų?“ – pyko homoseksualas.
Vokietis kompiuterių specialistas W.Gochtas apie M.Grudzinsko šeimoje verdančias aistras nieko nežino. Bet jis žino, kad Mindaugas gyveno vargingai, augo globos namuose, abu jo tėvai gėrė, o tėvas sėdėjo kalėjime.
Wolfgangas ramina M.Grudzinską, kad jo praeitis jam nerūpi. „Svarbiausia, kad nekartotum tų pačių klaidų“, – tikina vyras. Nė vienas jų alkoholio nepadaugina.
Kai vokietis prašo ką nors papasakoti, M.Grudzinskas savo šeimą palygina su Adamsų šeimynėle. „Kai susipažinsi, pradės galvą skaudėti“, – juokauja emigrantas.
W.Gochtas šiuo metu daug dirba ir neturi laiko atvykti į Lietuvą.
Pats Mindaugas vėl ketina atvažiuoti rugpjūtį. Laidoje apie gyvenimą vaikų globos namuose jis pasakos savo istoriją.
„Viską, ką pasakoju jums, papasakosiu ir televizijoje“, – žadėjo globos namų auklėtinis. Jo motina su žurnalistais bendrauti atsisako ir savo versijos viešai nepasakos.
Piršlybos – su gėlių puokšte ir žiedu
Partnerių pakeitęs daugiau, nei turi rankų ir kojų pirštų, Mindaugas Grudzinskas (28 m.) sako radęs savo gyvenimo vyrą – kompiuterių specialistą iš Vokietijos Wolfgangą Gochtą (36 m.). Daugiau nei prieš penkis mėnesius pora susituokė ir apsigyveno vokiečio namuose.
Partnerystės sutartį metrikacijos biure vyrai pasirašė praėjusių metų lapkritį. „Vokietijoje yra ir bažnyčių, kur gėjai gali susituokti. Bet kam mums taip skubiai kelti vestuves bažnyčioje su šimtu žmonių? Įteisinome partnerystę ir patikrinsime, ar mūsų santykiai tvirtės. Jei draugystė dar labiau sutvirtės, eisime į bažnyčią“, – aiškino Mindaugas.
Sutarties pasirašymą stebėjo teisėjas ir liudytojai. Teisėjas turėjo patikrinti dokumentus, ar Mindaugas nevedęs ir nesudaręs partnerystės sutarčių kitose šalyse. Šią ceremoniją stebėjo ir nepažįstami žmonės iš gatvės. Vokietijoje įprasta skelbti besituokiančių porų pavardes. Kas nori, gali ateiti pasveikinti jaunųjų. Per Mindaugo ir Wolfgango partnerystės įteisinimą vieni šypsojosi, kiti plojo, bet piktų žodžių niekas nelaidė.
„Vokietijoje gėjų partnerystė – jokia sensacija“, – tikino lietuvis. Wolfgangas Mindaugui pasipiršo mažiau nei po trijų mėnesių draugystės.
Vieną vakarą vokietis grįžo iš darbo su gėlėmis ir maža dovanų dėžute. „Turiu tau staigmeną“, – šyptelėjo jis ir įteikė Mindaugui puokštę. „Gėlių gaunu porą kartų per savaitę – čia jokia staigmena“, – draugą erzino lietuvis. W.Gochtas įteikė jam dėžutę. O Mindaugas ir toliau neatlyžo: „Didelei dovanai dėžutė per maža.“ „Išpakuok ir pasakyk – priimi dovaną ar ne“, – kompiuterių specialistas nejuokavo. Dėžutėje buvo platininis žiedas su trimis „Swarovski“ kristalais.
„Tu nori man pasipiršti?“ – paklausė Mindaugas. Jo partneris linktelėjo: „Jei priimi dovaną, sutinki būti mano. Jei nepriimi dovanos, aš ją atsiimu ir duodu tau laiko pagalvoti.“ Mindaugas iš karto sutiko. „Neprašiau, kad klauptųsi ar trauktų meilės serenadas. Man užteko, kad padovanojo žiedą ir širdį“, – kalbėjo M.Grudzinskas.
