„Jambo“, – taip sveikinasi J.Omolo. Suahilių kalba, kuria kalbama jo gimtojoje Kenijoje, tai reiškia „labas“.
„Jambo“ pavadinti ir jo įsteigti anglų kalbos kursai. Vilniuje įsikūręs 33 metų vyras mokytojo darbą derina su studijomis Baltijos aviacijos akademijoje.
Jo svajonė – Vilniuje gavus piloto licenciją grįžti į gimtinę ir dirbti vienoje Kenijos oro bendrovių.
– Kodėl studijoms pasirinkote Lietuvą? – J.Omolo pasiteiravo „Lietuvos ryto“ priedas „Sostinė“.
– Aviacijos mokymo programos Europoje yra gerai parengtos, orientuotos į tai, kad studentai taptų savo srities profesionalais, kurie daugiausia dėmesio skiria aukštos kokybės paslaugoms, geram klientų aptarnavimui.
Tačiau aviacijos studijoms reikia daug pinigų, todėl daug svarsčiau prieš pasirinkdamas, kurioje šalyje ir kurioje mokykloje mokysiuosi. Galiausiai nutariau, kad vyksiu į Lietuvą.
– Ką žinojote apie Lietuvą ir Vilnių prieš atvykdamas?
– Tik tai, kad čia dievinamas krepšinis ir kad Vilnius yra Europos centras.
Mane pribloškė Vilniaus senamiesčio grožis ir miesto žaluma.
– Vilniuje gyvenate jau daugiau nei dvejus metus. Ką nauja atradote čia? Gal turite savo pamėgtą nuolatinį maršrutą?
– Patyriau, kad Vilnius gyvybingas ir labai gražus miestas, jame verda aktyvus visuomeninis gyvenimas, be to, jame pilna įdomių turistams vietų.
Kasdien mėgaujuosi eidamas ar važiuodamas dviračiu į darbą palei Nerį.
Būtent tai turi išmėginti kiekvienas – tiek nuolatinis sostinės gyventojas, tiek svečias.
– Ar jums pakako dvejų metų, kad galėtumėte pasakyti: „Aš gerai pažįstu Vilnių“?
– Tiek laiko tikrai nepakanka pažinti Lietuvos sostinę. Kasdien atrandu vis ką nors nauja.
Tarkime, neseniai sužinojau apie Lietuvos aklųjų biblioteką Vilniuje, kuri turi beprotiškai didelę garsinių knygų kolekciją.
– Ką patartumėte užsieniečiams Vilniuje aplankyti?
– Patarčiau būtinai užkopti į Gedimino pilies kalną, aplankyti Prezidentūrą, bažnyčias, pirmiausia, žinoma, Arkikatedrą.
Jei turistai atvykę labai trumpam, tuomet privalu pakilti į barą „Sky Bar“ ir pasidairyti pro jo langus.
Taip pat būtina pasivaikščioti po Pilies gatvę ir kur nors prisėdus pavalgyti.
– Kokių patiekalų Lietuvoje patartumėte suvalgyti užsieniečiams?
– Man patinka maistas Lietuvoje. Siūlyčiau cepelinų, kibinų ir troškinių.
– Ar lietuviai draugiški? Ar pastebite įkyrių žvilgsnių todėl, kad esate juodaodis?
– Iš pirmo žvilgsnio lietuviai gali pasirodyti šalti. Tačiau kai užsimezga draugiški santykiai, galima būti tikram, kad tai nuoširdi draugystė. Lietuviai – labai sąžiningi žmonės.
Vilnius – kosmopolitiškas miestas, ir aš tikiu, kad ilgainiui tolerancija vis didės.
– Prieš atvykdamas į Vilnių studijuoti devynis mėnesius praleidote Ukrainoje – mokėtės rusų kalbos.
Manėte, kad Lietuvoje teks kalbėti rusiškai?
– Man patinka mokytis kalbų, juolab man, kaip pilotui, reikia bendrauti su įvairių tautybių žmonėmis. Ateityje to reikės vis labiau, todėl ir stengiuosi kuo daugiau išmokti.
Lietuvoje daugiausia šneku angliškai – ir studijuodamas, ir per savo vedamas kalbos pamokas.
– Kenijoje anglų kalba – valstybinė. O kaip vilniečiai kalba angliškai?
– Dauguma jaunimo moka anglų kalbą. Ir drąsiai galiu pasakyti, kad jie angliškai kalba labai gerai.
Mano mokiniai – labai įdomūs žmonės. Daug ko iš jų išmokstu.
– Pramokote lietuviškai?
– Taip, truputį kalbu.
Lietuvoje labai svarbu kalbėti lietuviškai, nes taip lengviau pritapti šalyje ir parodyti vietos žmonėms, kad gerbi jų šalį, kalbą ir kultūrą.
– Kokie jūsų mėgstamiausi lietuviški žodžiai?
– Ačiū ir truputį.
