Vaikino močiutė Zoja Šliachtecova (65 m.) iš pradžių turėjo vilties, kad palaikai – ne jos anūko. Tačiau birželio pradžioje gauti DNR tyrimo rezultatai nepaliko jokių abejonių. Praėjusį šeštadienį šeima atsisveikino su jaunuoliu. Kremuotas jo kūnas amžinam poilsiui atgulė Pabradės kapinėse.
„Dėkoju savo ir Jurijaus tėvo vardu tiems, kurie padėjo mūsų šeimai ir pervedė pinigų“, - Z.Šliachtecova dėkojo portalo lrytas.lt skaitytojams, kurie per labdaros ir paramos fondą „Algojimas“ paaukojo šeimai per 1,4 tūkst. litų.
„Ypač ačiū toms močiutėms, kurios iš savo pensijos skyrė mano anūko palaikų pargabenimui po 10 litų. Skaičiau vienos tokios moters komentarą po straipsniu“, - graudinosi vilnietė.
Ją sujaudino vos galą su galu suduriančių bendraamžių atjauta ir pagalba.
Iš viso kremavimas, urnos pargabenimas ir kitos laidotuvių išlaidos šeimos santaupas sumažino daugiau nei 7 tūkst. litų.
Prašė nevažiuoti į laidotuves
Pinigų šeimai siūlė ir buvusi Jurijaus mergina. Vaikinas dingo netrukus po to, kai pora rimtai apsipyko.
„Ji labai išgyvena. Jaučiasi kalta, kad susipyko su Jurijum. Jai tas skausmas – visam gyvenimui. Tuomet, kai vaikinas dingo, ji iš susijaudinimo neišlaikė egzaminų. Dabar, kai Jurijų surado, ji taip smarkiai paėmė į galvą, kad net gulėjo ligoninėje. Į ligoninę ji pateko dėl nervų – labai susinervino. Aš jau pradėjau ją raminti, kad mes nepykstame, kad gyvenime būna visko, kad reikia gyventi toliau“, - sakė Z.Šliachtecova.
Dabar mergina jaučiasi geriau, Didžiojoje Britanijoje baigė mokslo metus ir išvažiavo ilsėtis pas tėvus į Latviją.
Mergina iki šiol rašo palaikymo žinutes Jurijaus močiutei, siūlosi atvažiuoti į Lietuvą. Svarstė ir į Jurijaus laidotuves atvykti, tačiau Zoja ją perkalbėjo.
„Neduok Dieve, jai kas nors atsitiks čia. Artimųjų ir draugų Lietuvoje nėra. Aš juk irgi nevaikščiosiu visą laiką iš paskos. Bijau, kad jos čia niekas nenuskriaustų“, - aiškino moteris.
Jos manymu, išsiskyrimas su mergina Jurijui galėjo priminti vaikystės skausmą, kai jis augo toli nuo motinos.
Tačiau močiutė patikino – nė trupučio ant merginos nepyksta: „Jokiu būdu jos nekaltinu. Mes visi susipykstam ir negalvojam, kad susipykus gali atsitikti tokia nelaimė.“
Motinos laiškas pribloškė
Anot Zojos, pirma skaudi išdavystė Jurijaus gyvenime – tai motinos apleidimas.
Jurijaus mama nenorėjo Lietuvoje gyventi.
Ji išvažiavo gimdyti į Rusiją. Šalia motinos susilaukti vaikelio jai atrodė saugiau.
Po gimdymo Zoja su sūnumi iš Rusijos parsivežė Jurijų ir jo motiną. Tačiau moteris ir vėl grįžo į gimtinę.
Ten Jurijaus mama rado vyrą su trimis vaikais.
Būdamas trečiokas Jurijus labai norėjo nuvažiuoti atostogų pas mamą. Močiutė prisiminė, kaip graudžiai vaikas verkė, kai sulaukė motinos atsakymo.
„Jis davė man perskaityti tą laišką, - liudijo močiutė. - Ji rašė, kokia ji laiminga, kaip ją myli tie vaikai. Mama laiške parašė sūnui, kad neverta jam važiuoti pas ją atostogauti.“
Zoja stebėjosi, kaip mama gali rašyti tokį laišką sūnui, kurį paliko. „Šiaip ji nebloga moteris buvo. Bet to laiško logikos nesupratau. Vaikas liko išduotas“, - interpretavo Jurijaus močiutė.
Vėliau sūnus nebenorėjo kalbėti su motina. Jinai jam skambindavo, o jis neateidavo prie telefono. „Buvo labai įskaudintas“, - prisiminė Zoja.
Močiutė gerai sutaria su buvusios marčios motina. Moterys iki šiol palaiko ryšį.
Išvykdama iš Lietuvos, Jurijaus motina paliko sutikimą išsituokti su Jurijaus tėvu. Vyras šia teise pasinaudojo negreitai. Sūnui buvo 14 metų, kai jis kreipėsi į teismą dėl skyrybų.
Į jų namus pradėjo eiti komisijos – Jurijus dar buvo nepilnametis. „Jura griežtai pasakė: aš lieku su tėčiu.“ Mamos jis nenorėjo“, - prisiminė močiutė.
Gali būti, kad neatleista nuoskauda motinai nedavė Jurijui ramybės. Tačiau dabar visi svarstymai beprasmiai – niekas tiksliai neatsakys, kodėl jaunas vyras pasirinko nutraukti gyvenimą.
