Tai, kaip amerikietė elgėsi iki patekdama į ligoninę, nerodė nė mažiausio jos noro pasveikti.
Kambarys uždangstytais langais ir aplink galvą apvyniotas rankšluostis – štai ir visos jos gydomosios priemonės. Tik draugei įsikišus kenčianti moteris buvo atgabenta į ligoninę.
Niujorko Penktajame aveniu 1400 kvadratinių metrų būste karališkai gyvenusi multimilijonierė daugybę metų nebuvo davusi jokio ženklo apie savo egzistavimą.
Iki patekdama į ligoninę H.Clark jau keletą metų nebuvo iškėlusi kojos iš savo namų. Prabangiuose apartamentuose užtamsintais langais ji gyveno panašiai kaip meno kūrinių kolekcininkas vokietis Cornelius Gurlittas – kaupė meno kūrinius ir visiškai atsitvėrė nuo viešojo gyvenimo.
Amerikietė multimilijonierė pirko ne tik brangius paveikslus, bet ir papuošalus, brangias lėles iš Prancūzijos, itin mėgo miniatiūrinius namelius iš Japonijos.
Į ligoninę 84-erių H.Clark atvyko ne mirti, o siekdama praleisti čia likusį gyvenimą.
Daugybės prabangaus nekilnojamojo turto savininkė 20 metų savo noru tūnojo tarp nejaukių ligoninės palatos sienų, nors, pasveikusi nuo odos vėžio, daugiau niekuo rimtai nesirgo. Ji mirė 2011-aisiais sulaukusi 104 metų.
Kodėl multimilijonierė pasirinko tokį keistą gyvenimo būdą?
Apie mįslingą ekscentriško elgesio multimilijonierę prirašyta daug knygų, o Holivude apie jos gyvenimą rengiamasi susukti filmą. Keista itin turtingos meno gerbėjos, ligoninės pacientės, istorija iš tikrųjų atrodo tokia beprotiška, kad jos tikrai neįmanoma sugalvoti.
Huguette buvo skirtas aukštuomenės ponios gyvenimas. Ji buvo dar visai maža mergaitė, kai įvairūs leidiniai ir pašiepdami, ir žavėdamiesi stebėjo ją, lepinamą tėvo.
Williamas Andrew Clarkas iš vario kasyklų susikrovė didžiulius turtus – kartais jie pranokdavo net verslininkų Rockefellerių turtą.
Gimus Huguette, jauniausiam vaikui šeimoje, milijonieriui jau buvo 67-eri. W.A.Clarkas mirė 1925 metais ir paliko šeimos klanui 3,4 milijardo dolerių vertės (vertinant šiuolaikinėmis kainomis) turtą. Didžiąją šio turto dalį paveldėjo W.A.Clarko mylima duktė Huguette, kuriai tuomet buvo 18 metų.
Po tėvo mirties ji staiga tapo turtingiausia Amerikos moterimi.
Iš pradžių didžiulių turtų paveldėtoja elgėsi taip, kaip derėjo jos statuso atstovei. Būdama 22 metų ištekėjo už savo tėvo verslo partnerio sūnaus. Bet po metų santuokai subyrėjus multimilijonierės gyvenimo būdas ėmė keistis.
Paskutinė oficiali H.Clark nuotrauka daryta 1928-aisiais: kailiais apsigobusi ir perlų vėriniu pasipuošusi moteris keistai suirzusi žvelgia į objektyvą.
Po to jos nebematė net giminaičiai. Tik septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje teta Huguette netikėtai pasirodė vienose laidotuvėse ir taip pat netikėtai pradingo.
Dukterėčioms ir sūnėnams buvo žinoma, kad keistoji giminaitė, kaip ir dera jos sluoksnio žmogui, gyveno rūmuose, iš kurių atsiveria puikūs vaizdai į Centrinį parką. Didelę savo turto dalį Huguette iššvaistė meno kūriniams, drabužiams ir baldams.
Bet tai, kad H.Clark buvo įsikūrusi ligoninėje ir ten praleido du dešimtmečius, giminaičiai sužinojo tik po jos mirties. Akivaizdu, kad visuomet turėjusi polinkį švaistytis pinigais savo įpročio milijonierė neatsisakė ir ligoninėje.
Kai H.Clark odos vėžys buvo išgydytas, Manhatano ligoninės „Beth Israel“ vadovai siūlė jai sugrįžti namo. Gydytojų ir slaugos personalo nuostabai, turtuolė atsisakė palikti savo palatą.
Multimilijonierė neturėjo sveikatos draudimo, todėl už savo kukliai įrengtą palatą, kurios grindys buvo išklotos linoleumu, o šviesą skleidė neoninės lempos, mokėjo iš savo kišenės.
1200 dolerių už dieną, daugiau nei 400 tūkstančių dolerių per metus, – smulkmena vienai turtingiausių Amerikos moterų.
Keistoji garbaus amžiaus ponia likusiomis savo gyvenimo dienomis galėjo mėgautis būdama savo viloje Santa Barbaroje (Kalifornija), kur iš terasos galėjo stebėti vandenyno bangų mūšą. Arba ilsėtis įspūdingoje viloje Konektikuto valstijoje. Bet tokios viliojančios galimybės dėl nesuprantamų priežasčių jai nebuvo patrauklios.
Vietoj to H.Clark pasmerkė save egzistencijai iki gyvenimo pabaigos ligoninėje, nors gydytojai nerado jokių rimtesnių sveikatos negalavimų, išskyrus nežymų kraujospūdžio padidėjimą. Per visus 20 metų ji nė karto nebuvo išėjusi į gryną orą.
Daug daugiau laiko tariamoji ligonė praleisdavo lovoje vilkėdama įprastais ligoninės pacientų drabužiais. Gulėdama ji mėgavosi savo pomėgiu – valandų valandas per televizorių žiūrėjo animacinius filmus „Bitė Maja“ ar „Flinstounai“.
Gal H.Clark buvo pamišėlė? Tai jos gydytojai neigdavo. Beje, jie buvo labai suinteresuoti, kad ekscentriškoji multimilijonierė liktų veiksni.
Rūpinimasis išskirtine paciente buvo labai pelningas ligoninės personalui. Kai apžiūrėdamas turtuolę širdies ligų specialistas kartą padejavo, kad namo nudažymas jam kainuosiąs 20 tūkstančių dolerių, H.Clark nedelsdama jam įteikė tokios sumos čekį.
Kitas medikas iš multimilijonierės gavo milijoną dolerių, o paskui išsireikalavo dar pusę pareiškęs, neva priešingu atveju nepajėgsiantis ja toliau rūpintis.
Tokios dosnios finansinės dovanos po multimilijonierės mirties sukėlė nemažai teisinių ginčų.
Jos giminaičiai jautėsi apgauti įžūlių ligoninės darbuotojų.
Išskirtinio dosniosios aukotojos dėmesio nusipelnė viena ligoninės slaugė – jos šeimai H.Clark padovanojo 31 milijoną dolerių.
Tokio dydžio finansinė parama iš tikrųjų leidžia suabejoti sveika multimilijonierės nuovoka.
Bet kitu atveju H.Clark parodė stebėtiną atsparumą: ligoninės vadovybei nepavyko bandymas išgauti iš jos 125 milijonų dolerių.
Ligoninės vadovas Robertas Newmanas, ieškodamas asmens, galinčio pelnyti H.Clark pasitikėjimą, rado originalų sprendimą – savo motiną.
Ji, pasak R.Newmano, nusipelno medalio – mat jai teko pusę valandos su multimilijoniere žiūrėti per televizorių animacinį filmuką „Smurfai: Kalėdų giesmė“.
Testamentu H.Clark ligoninei paliko tik 1 milijoną dolerių – „Beth Israel“ ligoninės vadovybei tai pasirodė pernelyg mažai.
Paskutines gyvenimo dienas senolė praleido gyvendama nebe dešimtame, o trečiame aukšte.
Pro jos langą buvo matyti tik balta mūrinė siena ir oro kondicionieriaus įrenginys. Į šį pažeminimą multimilijonierė reagavo ramiai: ji tiesiog nuleido žaliuzes.
Gluminantys milijonierių įpročiai
JAV atlikti turtingų žmonių pinigų leidimo įpročių tyrimai parodė, kad tik kas ketvirtas šios šalies milijonierius avi batus, kainuojančius daugiau nei 100 dolerių (260 litų).
Vienas „Google“ įkūrėjų Sergejus Brinas, jau turėdamas 11 mlrd. JAV dolerių, gyveno trijų kambarių bute ir važinėjo taupiu automobiliu.
Kompanijos „Apple“ įkūrėjas Steve’as Jobsas aplinkinius glumindavo vilkėdamas tais pačiais kiek per dideliais džinsais ir į juos sukištu juodu megztiniu.
2007 metais šykštuoliškus įpročius pademonstravo ir tuometis Pasaulio banko prezidentas Paulas Wolfowitzas. Viešėdamas Turkijoje jis prieš įeidamas į mečetę nusiavė batus. Paaiškėjo, kad bankininko kojinės beviltiškai suplyšusios. Ir tai buvo ne kokios mažos skylutės – kyšojo abiejų kojų didieji pirštai.
Turbūt didžiausio šykštuolio titulas atitenka garsiai JAV finansininkei Hetty Green (1834–1916). Jai priklausė ištisi Čikagos kvartalai, geležinkelio ir kitų įmonių akcijos, vyriausybės obligacijos, bet ji su sūnumi ir dukra gyveno varganuose nuomojamuose butuose. H.Green avižinę košę šildydavosi ant primuso, nes viryklę laikė prabangos daiktu. Labiausiai nuskambėjo istorija, kai turtuolės sūnui teko amputuoti koją, nes ji kelias dienas ieškojo labdaros ligoninės, kurioje jam galėtų būti suteikta medicinos pagalba. Būdama 82 metų Hetty mirė taip, kaip gyveno, – ji patyrė infarktą sužinojusi, kad virėja permokėjo už pieną. Jos palikimas siekė 100 mln. JAV dolerių – šiais laikais tai atitiktų beveik 20 mlrd. JAV dolerių.
Ypatingu požiūriu į pinigus garsėjo naftos magnatas Jeanas Paulas Getty (1892–1976). Milžiniškus turtus valdęs pramonininkas viloje įrengė mokamą taksofoną, nes buvo įsitikinęs, kad namuose besilankantys žmonės – pradedant verslininkais ir baigiant darbininkais – didino telefono ryšio išlaidas. Gobšumo viršūnę turtuolis pasiekė 1973 metais, kai buvo pagrobtas jo vaikaitis. Pagrobėjams, pareikalavusiems 17 mln. JAV dolerių, taupusis senelis parodė špygą. Milijardierius persigalvojo tik paštu gavęs dalį nupjautos vaikaičio ausies. Sukandęs dantis jis pagrobėjams sumokėjo 2,7 mln. dolerių. Po trejų metų, kai J.P.Getty mirė, jo sukauptas turtas buvo vertinamas 661 mln. JAV dolerių.
Turtuolio taupumas tapo pajuokų objektu
Milijardus uždirbę žmonės kartais gyvena taip, tarsi nesudurtų galo su galu. Jiems nereikia nei prabangių namų, nei ištaigingų automobilių ar vakarienės prabangiame restorane. Vienas geriausių pavyzdžių – švedas Ingvaras Kampradas, įkūręs kompaniją „Ikea“ ir tik neseniai pasitraukęs iš visų vadovaujamų pareigų.
Ekscentriškasis I.Kampradas (88 m.) stebino pasaulį tuo, kad turi sukaupęs milijardus eurų, gyvena nuosavoje viloje Šveicarijoje, tačiau vilki nutrintą striukę, avi nušleivotus batus, pats eina į turgų ir varo iš proto pardavėjus derėdamasis dėl kiekvienos monetos.
Pasakojama, kad švedas atsisakė kirpėjo, kuris jį kirpo ilgus metus, paslaugų, nes susirado pigesnį. O kartą apsaugininkai neįleido I.Kamprado į šventinį renginį, kuriame jam ketinta įteikti prestižinį verslo apdovanojimą, nes senelis išlipo iš autobuso, o ne atvažiavo prašmatniu limuzinu.
Garsusis švedas nesinaudoja taksi paslaugomis, važinėja tik autobusais ir traukiniais, nepraleisdamas progos pabrėžti, kad tik taip gali geriausiai suprasti, kaip gyvena paprasti žmonės. Keliaudamas jis apsistoja pigiuose viešbučiuose, o per pusryčius prisivalgo tiek, kad užtektų visai dienai.
Bene juokingiausia galima pavadinti istoriją, kai I.Kamprado gimtinėje jam buvo atidengiamas paminklas: taupusis švedas neperkirpo šventinės juostelės – grąžino ją miestelio merui sakydamas, kad tokį gerą daiktą bus galima panaudoti dar kartą.
Taupumo genus I.Kampradas perdavė ir savo sūnums, kurie dabar vadovauja kompanijai „Ikea“.