Ta pati liga atėmė ir kojas. Jos paralyžiuotos, nes vėžys įsimetė į stuburą. Moteris guli lovoje – negali pajudinti kojų.
Irenai Ragainienei 63-eri. Ją slaugo Palaimintojo kun. Mykolo Sopočkos slaugos namų (hospiso) darbuotojos. Mirtis tyko moters kiekvieną dieną.
Tačiau ji neliūdi, neaimanuoja. Kalbina šalia gulinčias pacientes, nuolat dėkoja slaugėms ir žavisi, kad nemokėdama nė cento slaugos ligoninėje yra maloniai prižiūrima. Niekas šiuose slaugos namuose nemoka už slaugą. Tai daro valstybė ir aukotojai, kurie nori paremti katalikiškų slaugos namų veiklą.
I.Ragainienės palatoje – dar dvi lovos. Palatoje moterys nuolat keičiasi. Irena matė ne vieną savo likimo draugės mirtį. Slaugos namuose ji guli daugiau nei mėnesį.
Vienos močiutės vaikai taip pamilo Ireną, kad ir po motinos mirties tebelanko naująją pažįstamąją.
Kitos velionės dukra pagerbė ligonę keista dovana. Ji padovanojo Irenai rožę, kurią neseniai buvo atvežusi savo motinai. Gėlė stovėjo ant stalelio prie lovos – tai buvo paskutinė jaunos moters dovana gimdytojai.
„Ji namo rožės nenorėjo nešti. Negalėjau nepriimti tokios dovanos. Paprašiau, kad padėtų koridoriuje, bet ji labai norėjo įteikti būtent man, sakė, jog iš pagarbos“, – pasakojo onkologine liga serganti vilnietė.
Moteris netiki prietarais. Jai neatėjo į galvą mintis, kad dabar – jos eilė mirti.
Be to, Irena nebijo išeiti iš šio pasaulio: „Kai labai skauda, galvoju, kad tik viskas greičiau baigtųsi, kad Dievuliukas greičiau pasiimtų“, – aiškino slaugos ligoninės pacientė.
Šeimą išretino ligos
Per gyvenimą jai teko nemažai iškentėti.
Vėžys lydėjo visą moters šeimą. Jos tėvas mirė nuo kasos vėžio. Senelis anksti išėjo anapilin nuo nežmoniškų skausmų. Irena mano, kad ir jį pasiglemžė onkologinė liga.
Irena turėjo seserį dvynę. Ji irgi sirgo krūties vėžiu, mirė prieš 10 metų.
„Apie save galvoti nebuvo kada. Mamytė sirgo Parkinsono liga, sesytė – vėžiu“, – prisimena dvi ligones slaugiusi pašnekovė.
Netrukus po sesers mirties ir Irenai nuskambėjo gąsdinanti diagnozė. Tuo metu ji dar dirbo du darbus – raštininke valstybinėje institucijoje ir valytoja. Jos darbe moterims pasiūlė pasitikrinti dėl krūties vėžio.
Irena entuziastingai kvietė koleges pasirodyti gydytojui. Nenujautė, kad jos laukė sukrečianti žinia.
Pažastyje medikai rado guziuką. Pasirodė, kad jai trečios stadijos vėžys. Be to, liga jau buvo pažeidusi stuburą.
„Man krūtis pašalino prieš 6 metus“, – prisipažino slaugos ligoninės pacientė.
Antroji santuoka virto prakeiksmu
Ne vien sveikatos sunkumai prislėgė moters pečius. Būdama vos 28 metų ji liko našlė. Vyras mirė patyręs infarktą. Be tėvo liko du sūnūs: vienas 4 metų, kitas – 4 mėnesių.
Kai apie tai kalba, per Irenos skruostus rieda ašaros.
Skaudu buvo ir tai, kad antras vyras ją mušdavo. Susilaukusi su juo dukros, moteris neapsikentė ir jį paliko.
„Jei dabar išgirstu jo balsą, mane paralyžiuoja“, – prisipažino I.Ragainienė.
Dabar moteris supranta, kad visi sunkumai – praeityje. Trys jos vaikai sukūrė savo gyvenimą. Jie pagal galimybes aplanko motiną.
Paskutinė moters svajonė – kad atsirastų daugiau krikščioniškų slaugos ligoninių.
Ji yra gulėjusi ir valstybiniuose slaugos namuose. Ten darbuotojų abejingumas ir valstybės taupumas mirštantiems ligoniams ją šokiravo.
Pacientė prisimena, kaip vienam pacientui paleido vidurius, o jis vis tiek per dieną gaudavo vienintelę palutę. „Smarvė palatoje buvo baisi“, – prisimena Irena.
Moteris kvietė portalo lrytas.lt skaitytojus paaukoti Pal. kun. Mykolo Sopočkos hospisui. Norimą auką galite pervesti į slaugos ligoninės sąskaitą banke „Nordea“: LT 832140030002856355.
