Kaip rašo „Lietuvos ryto" šeštadienio priedas „Gyvenimo būdas", dviratininkų duetas jau porą metų kartu gyvena Ispanijos pietuose, netoli Viduržemio jūros esančiame Olyvos miestelyje. Tiksliau, ten leidžia žiemas. Nes likusį metų laiką abu intensyviai treniruojasi ir dalyvauja varžybose.
Ne vienus metus jie buvo to paties trenerio auklėtiniai ir paprasti draugai, o vieną dieną tapo pora. Ramūnas su Gabriele juokiasi, kad likimas jiems iškrėtė pokštą. Tarsi išgirdo Ramūno beveik prieš dešimtmetį juokais ištartą frazę ir ją įgyvendino.
R.Navardauskas ir G.Jankutė susipažino sportuodami Kvėdarnoje, Šilalės rajone. Juos abu treniravo treneris Kęstutis Česaitis.
Gabrielei tebuvo 11 metų, kai iš varžybų užsienyje grįždavęs septyniolikametis Ramūnas aplankydavo mažuosius dviratininkus, papasakodavo, kaip jam sekėsi. Jis Gabrielę pamokydavo įvairių sportinių gudrybių.
„Užsiauginsiu sau merginą“, – kartą juokais tarstelėjo vaikinas. Pasakė ir pamiršo savo žodžius.
Ta jo juokais mesta frazė kažkaip nepastebimai ėmė ir išsipildė. Gabrielė Ramūnui tik neseniai priminė tai, ką jis sakė kadaise. „Šią mūsų istorijos detalę papasakosime savo vaikams ir anūkams“, – juokėsi šeimos legendą jau kuriantys sportininkai.
Iš pradžių juodu buvo tik draugai, palaikydavę vienas kitą. Kai Gabrielė sulaukė septyniolikos, Ramūnas jai padėjo aštuoniems mėnesiams išvykti treniruotis į Šveicarijoje įsikūrusį dviračių sporto centrą, kuriame anksčiau treniravosi pats.
Padrąsino, pamokė. Vėliau pats aplankė ten nuvykusią draugę.
Gabrielė irgi buvo nuvykusi į Ispaniją, kur Ramūnas gyveno. Tuo metu ji, treko dviratininkė, iš Šveicarijos grįžo treniruotis į Panevėžį, dirbo kartu su garsiąja Simona Krupeckaite. Su Lietuvos moterų dviračių rinktine Gabrielė dalyvavo Europos ir pasaulio čempionatuose.
Ramūnas irgi intensyviai treniravosi ir dalyvavo prestižinėse pasaulio varžybose. Tačiau juodu kasdien rasdavo laiko bendrauti telefonu, internetu ar nors trumpam susirašyti.
Ramūnas stengdavosi prisiderinti prie Gabrielės grafiko ir dažnai ją aplankydavo. Palaikymo žinutes jis jai siuntė net ir naktimis, kai mergina dalyvavo čempionatuose Australijoje ar Kolumbijoje, kur laiko juosta skiriasi puse paros.
Po 2012-aisiais Australijoje vykusio pasaulio čempionato Gabrielė nutarė kuriam laikui pasitraukti iš intensyvių treniruočių.
Tais metais mergina pasiryžo išlaikyti abitūros egzaminus – iki tol ji mokėsi nuotoliniu būdu.
Grįžusi į namus, Pajūralio miestelį, Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijoje Gabrielė išlaikė brandos egzaminus. Tais pačiais metais nuvyko į Italiją palaikyti Ramūno, su komanda „Garmin Sharp Barracuda“ sėkmingai dalyvavusio „Giro d’Italia“ daugiadienėse lenktynėse.
Supratę, kad nori kuo daugiau laiko praleisti kartu, jie nutarė kartu įsikurti Ispanijoje, kur jau kelerius metus gyveno Ramūnas.
Ispanijos pietuose, prie Viduržemio jūros esančiame Olyvos miestelyje, pora nuomojasi keturių kambarių butą. Jame daugiau gyvena žiemą – tuomet šioje Ispanijos dalyje oro temperatūra siekia apie 15 laipsnių šilumos.
Likusį laiką juodu treniruojasi ir dalyvauja varžybose. G.Jankutė, anksčiau pedalus mynusi treko varžybose, ėmė dalyvauti plento dviračių varžybose ir susirado komandą Ispanijoje.
Drauge gyvenantys sportininkai stengiasi neišlaidauti, o gimtinę jiems dažnai primena Gabrielės gaminamas bulvių plokštainis.
„Draugai mane pripažino geriausia bulvių plokštainio kepėja. Beje, iš ispaniškų bulvių jis nė kiek ne blogesnis, nei pagamintas iš lietuviškų“, – pažymėjo Gabrielė.
Ramūno motina jaunajai šeimininkei padovanojo kepinių knygą.
Mergina jau spėjo iškepti pyragus pagal daugiau nei pusę knygoje esančių receptų.
„Man pats skaniausias – sūrio pyragas. Kartais Gabrielės rankomis sukurtas patiekalas man tampa didžiausia dovana.
Atsikeli iš ryto, o ji jau ką nors pagaminusi. Todėl ir aš stengiuosi panašiai ją pradžiuginti, pavyzdžiui, iškepti pusryčiams blynų“, – pasakojo sportininkas.
Pora retai lankosi restoranuose ir dar rečiau leidžia sau išlaidauti. Neseniai būdami Belgijoje juodu leido sau pasilepinti maistu gerame restorane.
„Išsirinkome tai, ko norėjome, ir nežiūrėjome į kainą. Sumokėjome labai daug – net 150 eurų (daugiau nei 500 litų)“, – pasakojo pora, taip išlaidaujanti labai retai.
Paprastai juodu perka tik tai, ko reikia. Likusius pinigus atsideda juodai dienai, kuri sportininkams gali ateiti bet kurią akimirką.
„Gyvename šiandien ir esame laimingi. Tačiau nepamirštame principo: lauk geriausio, bet ruoškis blogiausiam. Juk nežinai, kada ir dėl kokios priežasties gali tekti nutraukti sportininko karjerą“, – svarstė Ramūnas.
Lietuvį sportininką jau pažįsta ne vienas Olyvoje gyvenantis ispanas. Vieni dėl to, kad patys domisi dviračių sportu, kiti iš kaimynų sužinojo, kad miestelyje gyvena garsus dviratininkas.
Tiesa, ispanų kalba bendrauti su vietos gyventojais lietuviams kol kas dar sunkoka. Tačiau ispanai geranoriškai stengiasi padėti svetimšaliams sportininkams rasti reikalingus žodžius.
Gyvenimas svetimoje šalyje lietuvių porą moko kitokio požiūrio į gyvenimą – ne tik iš ispanų, bet ir daugybės pažįstamų užsieniečių juodu mokosi gyventi be įtampos, linksmai, būti atviri.
R.Navardauskas papasakojo vieną įvykį, kai jis susigėdo dėl lietuviško įpročio nuolat skųstis.
Treniruočių metu dviratininkai paprastai važiuoja po du. Važiuodami šalia dažniausiai jie šnekučiuojasi.
Kartą važiuodamas su belgu Ramūnas išgirdo netikėtą klausimą: „Na, šiandien ir vėl kuo nors skųsiesi?“ Vaikinas susimąstė – iš tiesų, jis mėgdavo porininkui dėl ko nors padejuoti. Kad ir dėl to, jog per treniruotes pavargsta.
Po šio pokalbio jis suprato, kad pokalbiams yra ir malonesnių temų. Todėl nuo to karto stengiasi nesiskųsti.
Kartais Ramūnas ir Gabrielė treniruojasi kartu. Tačiau mergina negali ilgai išlaikyti savo draugo tempo, todėl dalį treniruotės važiuoja viena.
G.Jankutė mėgsta treniruotis su kita lietuvaite dviratininke Edita Janeliūnaite.
Ji kartu su savo draugu, irgi dviratininku Ignu Konovalovu gyvena tame pačiame Olyvos miestelyje.
Merginos čiurną puošia tatuiruotė – užrašyti keli kinų hieroglifai. Kokia jų reikšmė? Gabrielė sako, jog hieroglifais užkoduota informacija apie jos horoskopą ir gimimo datą.
Humoro jausmo nestokojantis Ramūnas nepraleido progos švelniai pasišaipyti. „O iš kur žinoti, kad čia neparašytas žodis „šprotai“? O gal čia ištatuiruotas Gabrielės adresas, jeigu ji kartais Kinijoje pasiklystų“, – juokėsi vaikinas.
Kinija yra šalis, kurioje jie dar nespėjo apsilankyti. Tačiau abu jau aplankė daugybę pasaulio šalių, kuriose treniravosi, dalyvavo varžybose.
Pora norėtų sugrįžti į tas šalis, bet ne kaip sportininkai, o kaip turistai.
„Aplankytas šalis geriausiai galėtume apibūdinti pagal tai, kokie jose keliai, ar gera jais važiuoti dviračiu. Na, dar šiek tiek žinome apie oro uostus ir viešbučius.
Kai atvyksti į varžybas, nelieka laiko šalies įžymybėms lankyti“, – tvirtino sportininkų pora.
Ramūnas ir Gabrielė kol kas neskuba planuoti vestuvių – dar nori visas jėgas atiduoti sportui.
„Gabrielė labai nori sportuoti, siekti rezultatų – tegu ji tai ir daro. Nėra mums kur skubėti, vis vien dabar esame kartu.
Dažnai išsiskiriame, o kai susitinkame, būname pasiilgę vienas kito. Dabar toks mūsų gyvenimo etapas“, – sakė Ramūnas.
Dėl dažnų išsiskyrimų beveik nelieka laiko pyktis. Nors kartais ginčų pasitaiko, kaip ir kiekvienoje šeimoje. Beje, neretai pora susiginčija dėl sporto. Kieno žodis būna paskutinis? Aišku, kad vyro: „Taip, brangioji, tu teisi.“
Kokią savo ateitį įsivaizduoja Ramūnas ir Gabrielė?
„Pasenę, bet gražūs. Vis dar kartu ir važiuojantys dviračiais.
O gal net ne dviračiais – plaukiojantys valtele“, – kvatojosi įsimylėjėliai, kurių keliai, trumpam susitikę gimtinėje, ir vėl išsiskyrė.
