Eidami gatve jie nepaleidžia vienas kito rankos. Kalbėdami užbaigia vienas kito sakinį, kvatodami patraukia per dantį, o netrukus švelniai paglosto vienas kitam plaukus. Plaukikas G.Titenis ir jo sužadėtinė A.Samuilytė kartu jau dvylika metų.
Ant Armintos bevardžio piršto sužadėtuvių žiedas spindi jau daugiau nei metus.
„Radau žiedą netyčia!“ – kvatodama pridūrė Arminta.
„Koks man skirtumas, kad netyčia“, – šypsodamasis numojo ranka sportininkas.
„Didelis skirtumas, ar specialiai ieškai, ar netyčia pamatai! Kaip galima palikti automobilyje, matomiausioje vietoje, sužadėtuvių žiedą?“ – vis neatsistebi Arminta.
Kol G.Titenis svarstė, kaip romantiškai paprašyti mylimosios rankos, žiedą po įvairiais dokumentais paslėpė automobilio daiktinėje.
„Pamenu, Giedrius kuitėsi tėvų automobilyje, aš atidariau daiktinę ir pamačiau žalią dėžutę. Paėmiau, atidariau, o ten – žiedas. Iš pradžių pamaniau, kam Giedriaus tėtis mamai žiedą nupirko? Ir tuomet staiga supratau. Greitai įmečiau jį atgal ir uždariau“, – prisimena sportininko širdies draugė.
„Aš sukau galvą, kaip romantiškai pasipiršti. Staiga žiūriu, kad jau patikrintas žiedas. Tai koks tikslas tuomet ką nors daryti, jei ji žinos, kuo viskas baigsis“, – pasakojo Giedrius.
Nemoka daryti staigmenų
Pora nesisieloja dėl nepavykusios staigmenos. Atvirkščiai, tokią istoriją vėliau prisiminti bus net smagiau.
„Esu ir Giedriui sakiusi, kad nesuprasčiau, jei jis priklauptų ant kelio ir paprašytų mano rankos. Jis – ne tokio būdo. Ir tai, manau, yra labai dirbtina.
Ši situacija parodė mūsų charakterius. Aš dažniausiai visur kišu nosį, o Giedriui dažniausiai nepavyksta staigmenos“, – nusijuokė Arminta.
Nekantrus ir smalsi. Giedrius neprisimena, ar mylimajai bent kartą Kalėdų dovaną yra įteikęs laiku. Dažniausiai – bent keliomis dienomis anksčiau.
„Jis pasako: žinai, kai ką tau turiu. Tuomet aš pradedu kvosti: tai ką, kokios spalvos? Iš kokios raidės prasideda žodis?“ – pasakojo mergina.
„Aš tada nebeišlaikau ir papasakoju arba padovanoju.
Iš tiesų man nepavyksta staigmenos“, – prisipažino G.Titenis.
Kartais Armintai pakužda nuojauta: „Jis man skambina ir sako, kad tą dieną tikrai negrįš. Tuomet pagalvoju – kodėl jis man meluoja? Jis, žinoma, grįžta namo: staigmena! O aš sėdžiu ramiai ir sakau, kad žinojau, jog taip bus“, – mylimąjį per dantį patraukė Arminta.
Vestuvės bus kuklios
Kokios staigmenos laukia per Giedriaus ir Armintos vestuves?
Greičiausiai jos bus kuklios – su artimiausiais draugais, šeimos nariais ir taure šampano prie bažnyčios.
„Vestuvių šventę planavome šiemet, tačiau nepavyko. Nepigus reikalas. Dabar svarstome, kad reikėtų atšvęsti kukliai“, – prasitarė plaukikas.
„Buvome Taujėnų dvare – kaip gražu, laksčiau nuo vieno medžio prie kito. Tačiau tuomet susimąsčiau, ar tikrai atsiminimas lieka iš to grožio? Gal brangiausius prisiminimus palieka nuoširdumas. Nebūtinos fanfaros.
Iš pradžių atrodo, kad visko norisi, tačiau kai atsiranda galimybė tai turėti, susimąstai, jog matysime tik nuotraukas su prabangiu tortu, suknele ir puokšte“, – praktiškai mąsto plaukiko mylimoji.
Jau ketverius metus kartu gyvenanti pora vestuvių datos dar nenumatė. Gal kitą pavasarį, vasarą, tačiau gali būti ir šią žiemą. Jie neskuba, nors iš artimųjų vis dažniau sulaukia klausimo: kada?
Neskuba susilaukti ir trečiojo šeimos nario. „Dar esame jauni, dar norime pagyventi vieni“, – nusišypsojo Giedrius.
Aplenkdavo Giedrių baseine
Giedrius ir Arminta būdami pradinukai susipažino Anykščių baseine. Merginai plaukimas buvo popamokinė veikla, o Giedriui lankytis baseine dėl stuburo problemų patarė gydytojas.
„Galiu pasigirti, kad Giedrių iš pradžių dar aplenkdavau“, – mylimajam į šoną kumštelėjo Arminta. Sportininkas švelniai atkirto, kad taip buvo tik ketvirtoje klasėje.
„Tik aš vėliau ir likau to lygio, – prisipažino Arminta, – o Giedrius nuėjo į priekį.“
Draugauti jie pradėjo būdami paaugliai. Ilgą laiką vienas kitam simpatiją puoselėję jaunuoliai jausmus išdrįso parodyti vienos išvykos su plaukimo mokykla metu.
„Tuomet taip nutiko, kad atsisėdome vienas šalia kito“, – smulkmenas prisimena Arminta.
„Iš pradžių viskas buvo labai vaikiška, juk mums tuomet tebuvo 14–15 metų. Susitikdavome po pamokų, po treniruočių baseine. Kartais ir pasikalbėti būdavo nedrąsu“, – pridūrė Giedrius.
Jie susitikinėti pradėjo būdami tokio amžiaus, kai bene vieninteliai pastovūs dalykai gyvenime yra šeima ir mokykla. Nė vienam jų nesinorėjo permainų.
„Buvau pradėjęs rimtai sportuoti, važinėjau į stovyklas, varžybas, buvau labai užsiėmęs. Arminta taip pat būdavo užsiėmusi. Neturėjome daug laisvalaikio, kad galėtume mieste trintis“, – aiškino sportininkas.
Armintos tėvai dėl įvairių pramogų buvo griežti.
„Kai draugės eidavo į šokius ar gimtadienius, aš ne visada galėdavau. Kartais net su Giedriumi nepavykdavo susitikti, nes reikėdavo ką nors padaryti“, – pasakojo A.Samuilytė.
Tenka daryti kompromisus
Vilniaus Gedimino prospekte mylimosios laukiantį G.Titenį nužvelgė ne viena pro šalį einanti mergina. Atpažino Europos čempionato prizininką, o gal tiesiog atkreipė dėmesį į simpatišką šviesiaplaukį.
Išvaizdus, atletiškas, žinomas – tikriausiai ne viena mergina norėtų būti Armintos vietoje. Tačiau sportininko mylimoji numojo ranka – jai pavydėti tikrai nėra ko.
„Kai pradedi su žmogumi gyventi, imi matyti kitus dalykus, nebe išorinį grožį ar laimėjimus. Būti sportininko gyvenimo drauge nėra lengva.
Turime kartu laikytis jo režimo: negalime ko nors daryti, nes jam kitą dieną reikės kur nors važiuoti, negalime valgyti kai kurių dalykų, nes jam draudžiama, arba turime grįžti namo 9 valandą vakaro, nes jam po valandos reikės gerti vitaminus.
Taikausi prie žmogaus ir nesureikšminu to. Jei nepatiktų, kartu nebūtume“, – nusišypsojo jauna moteris.
Porai dažnai tenka ieškoti kompromiso. Pavyzdžiui, apie didmiestį svajojusi Arminta liko Anykščiuose, nes būtent čia treniruojasi jos mylimasis.
„Nenorėjau gyventi atskirai, nes ir taip kartu būname ne taip dažnai. Teko prisitaikyti. Bet lygiai taip pat tenka ir Giedriui“, – sakė Mykolo Romerio universitete viešąjį administravimą studijuojanti Arminta.
Štai Giedrius atsisakė studijų JAV. Tam įtakos turėjo ir 2008-aisiais vykusios Pekino olimpinės žaidynės.
„Vykti į JAV – didelė loterija. Sąlygos geros, tačiau nežinia, kokį trenerį gausi.
Pasvarsčiau, kad mano treneris Lietuvoje geras, be to, buvo olimpiniai metai, norėjosi gerai pasirengti.
Be to, kelionei į JAV taip pat reikėjo pasiruošti, pavyzdžiui, išlaikyti anglų kalbos testą. O aš dėl pasirengimo olimpinėms žaidynėms mokslą buvau šiek tiek apleidęs“, – neslėpė sportininkas.
Anykščiuose nelaiko žvaigžde
Kai iš Vokietijoje vykusio Europos čempionato trumpajame (25 metrų) baseine G.Titenis parsivežė tris medalius, Lietuvoje jo laukė ne mažiau intensyvus maratonas nei Berlyne.
Plaukikas žemyno pirmenybėse iškovojo bronzos medalius 100 m ir 200 m krūtine rungtyse bei sidabrą 50 m krūtine rungtyje.
Sužibėjusį sportininką pasveikinti norėjo ne vienas. Nuo aplinkinių dėmesio Giedrius gali pasislėpti gimtuosiuose Anykščiuose. Čia jį visi pažįsta, bet žvaigžde nelaiko.
„Anykščiai – mažas miestas, čia žmonės pratę mane matyti kiekvieną dieną.
Jeigu paklaustumėte vietos žmonių, ar Titenis žvaigždė, jie sakytų, kad ne. Ir šiaip plaukimas – ne ta sporto šaka, kuri turėtų daug gerbėjų.
Laimėjau medalius, sulaukiau daug dėmesio. Bet viskas turėtų tuoj baigtis ir vėl bus ramus gyvenimas“, – įsitikinęs sportininkas.
Šios poros nevargina ir merginų dėmesys Giedriui. Sportininkas to nepastebi, o jo mylimoji nėra pavydi.
„Žmogus gali pasirinkti, ką darys“, – ramiai sakė Arminta.
„Teisingai pasakei. Aš turiu mylimą žmogų ir manęs nešildo kitų merginų dėmesys“, – nukirto sportininkas. Netrukus jam teks grįžti į griežtą treniruočių ritmą, tačiau prieš tai pora dar planuoja trumpą kelionę į Romą.
Kai Berlyne G.Titenis lipo ant apdovanojimų pakylos, jo artimieji džiaugėsi prie televizoriaus ekranų. Į Vokietiją jie nevyko, nes nenorėjo blaškyti sportininko.
„Jei žinau, kad arenoje yra artimas žmogus, norisi su juo susitikti, apie tai imu galvoti labiau nei apie startą, todėl tai blaško.
Visada stengiuosi išvykti bent kelios savaitės prieš varžybas, kad pailsėčiau nuo rutinos, susikaupčiau, niekuo nesirūpinčiau.
Tas pat ir per varžybas. Reikia susikaupti, nesinori, kad kas nors blaškytų. Prieš startą būna didžiulė įtampa. Juk vienam startui ruošiamės pusmetį. Suklysi ir antro šanso nebeturėsi.
Komandoje visi vienas kitą suprantame. Bet nežinau, ar suprastų artimieji, jei grįžčiau piktas ir įsiutęs“, – svarstė plaukikas.
Sportininko mylimosios irgi nežavi jo elgesys varžybų dieną: „Užtenka su tavimi telefonu pasikalbėti. Kabinėjiesi prie visko, niekas netinka.“
„Todėl geriau būti su komanda. Vieną dieną vienas ateina piktas, kitą dieną kitas. Per dantį patraukiame, ir tiek“, – pritarė Giedrius.
Aštuonerius metus plaukimo treniruotes lankiusi Arminta Giedriui patarti nesiryžta, tačiau stengiasi nepraleisti nė vieno draugo starto.
„Nuo plaukimo technikos esu tiek atitolusi, tad jei bandyčiau ką nors patarti, Giedrius veikiausiai pasukiotų pirštą prie smilkinio. (Juokiasi.) Galiu nebent iš žmogiškos pusės patarti, kad nesinervintų ar pan.
Tačiau manau, kad man varžybas stebėti įdomiau nei žmonėms, kurie nieko nesupranta apie plaukimą.
Kai sėdžiu su draugais, negaliu ramiai žiūrėti, nes netgi elementariausiose situacijose jiems kyla klausimas „kodėl?“.
Tikriausiai būtų tas pat, jei aš nueičiau žiūrėti teniso. Jis man nebūtų įdomus tiek, kiek tiems, kurie supranta taisykles“, – svarstė moteris.
Kitos sporto šakos šiai porai vis dėlto nesvetimos. Jie stebi visus didžiuosius pasaulio sporto renginius ir beveik visas varžybas, kuriose dalyvauja Lietuvos sportininkai. Kartais dėl sporto pora ir pasiginčija.
„Pavyzdžiui, kai žiūrime krepšinį, aš palaikau vieną komandą, o Giedrius yra neutralus, bet nori paerzinti mane ir pradeda palaikyti priešininkus“, – juokėsi Arminta.
Pats plaukikas tai įvardijo kaip po Vėžio ženklu gimusių žmonių bruožą: „Norisi daryti atvirkščiai.“
Jeigu Lietuvoje būtų renkama darniausia pora, Giedrius ir Arminta neabejotinai būtų vieni pagrindinių pretendentų ja tapti.
Geriausi draugai ir mylimieji, papildantys vienas kitą. Paklausus, kuris jų padeda tašką priimant sprendimą, abejonių nekyla.
Arminta pirštu bedė į draugą, o jis, to nė nepastebėjęs, pasakė: „Tikriausiai aš.“ „Aš – darbininkė, prižiūriu, kad viskas gerai vyktų“, – pridūrė Arminta.
