Ožkos metais ir po Ožiaragio ženklu gimusi Ana neslepia esanti atkakli ir užsispyrusi moteris. „Savo vis tiek pasiekiu, kad ir ne šiandien, ir ne rytoj“, - kalba ji apie užmačias apsigyventi kitame, didesniame būste.
Už stalo valgo tik vaikai
Dar prieš aštuonerius metus moteris su tuo metu trimis vaikais atsikraustė gyventi į dabartinį būstą. Tačiau sąlygos buvo apgailėtinos – langai kiauri, durys taip pat. Ana pasakoja, kad ir šiandien jos ne ką geresnės, mat virtuvė bendra, o dušas – vienas dviems bendrabučio aukštams.
„Jame nėra net normalaus lango. Vietoje stiklo – lenta, pro kurios šonus pučia vėjas. Dėl to neseniai ir peršalau“, - sako Ana.
Pasakodama apie jų šeimos kambarį moteris nupiešia itin ankštos erdvės vaizdą: „Kai ruošiamės miegoti, kambaryje lieka pusės metro praėjimas, nes vietą užima ištraukiama lova, sūnus miega ant čiužinio, dar turime nedidelį stalą ir spintą“.
Kalbėdama apie stalą moteris priduria, kad jau seniai yra pratusi valgydama laikyti lėkštę rankose. Už stalo visi nesutelpa, dėl to prie jo leidžia valgyti vaikus.
Paklausiau Anos, ar tokia gausi šeima buvo planuota: „Paskutinioji mergytė buvo netyčiukas. Bet nusprendėm, kad išauginom keturis, išauginsim ir penktą“.
Pusė šeimos pajamų – mokesčiams
Šį pavasarį šeima gavo pasiūlymą gyventi socialiniame būste Naujoje Vilnioje, tačiau jo teko atsisakyti.
„Bute nebuvo jokių patogumų, nors kaimynai juos turi. Dėl sveikatos problemų negaliu kelti daugiau kaip 5 kg svorio – kadangi namas dviaukštis, būtų problema netgi elementariai išsiskalbti drabužius“, - vardija priežastis Ana.
Priėmusi sprendimą likti gyventi bendrabutyje, moteris įvardija, kad sunkiausia kaip ir kasmet bus žiemą: „Sunku iš skolų išbristi, nes net nežinai ko griebtis“.
Moteris pasakoja, kad žiemą sudėjus visus mokesčius mėnuo atsieina apie 700 litų. Į šią sumą įskaičiuojamas ir nuo metų laiko nepriklausantis mokestis už karštą vandenį – 300 lt/mėn. Taip yra todėl, kad name neįrengtas skaitiklis, o stabilus nustatytas 50 lt mokestis žmogui. Apie gyvenimo sąlygas šiame name portalas lrytas.lt rašė ir anksčiau.
Kalbėdama apie finansus, Ana priduria, kad prieš keletą metų kreipėsi į valdžią, prašydama vaikams skirti našlaičių pašalpą, mat pirmi du vaikai kito, jau mirusio vyro.
Tačiau pagalbos nesulaukė: „Su vyru susituokę nebuvom. Reikėjo, kad kas nors paliudytų, jog buvom kartu. Vienintelė tai padaryti galėjo jo mama, kuri taip pat yra mirusi“.
Moteris sako, kad paramą galbūt ir galėtų gauti, tačiau į tai reikėtų investuoti nemažai pinigų, kurių šeima ir taip neturi: mėnesio pajamos, sudėjus abiejų atlyginimus, – apie 1500 litų.
Abu su vyru virėjai
Ana pasakoja išklausiusi ne vieną mokymo programą: „Turiu 4 diplomus: siuvėjos, pardavėjos, kosmetologės ir virėjos.“
Tačiau virėjos specializacija jai patinka labiausiai, dėl to ir dabar ji dirba virėja Vilniaus universiteto Biochemijos instituto kavinėje.
Nuo jos neatsilieka ir vyras, kuris jau 20 metų taip pat dirba virėju.
Ana sako, kad grįžusi namo nesijaučia lyg po darbo – laukia valgio gaminimas savo šeimai. Be to, vidurinioji, aštuonerių dukra nevalgo mėsos, dėl to jai tenka gaminti ką nors kita.
„Koks tai poilsis: savaitgalį generalinis tvarkymas, skalbimas, virimas“,- sako ji ir priduria, kad tik paprašiusi sulaukia vyresniosios, dešimtmetės dukters pagalbos.
Pasiteiravau Anos, ar vaikai apskritai yra supratingi ir stengiasi nesiskųsti, kad neturi atskirų kambarių.
„Supranta, aišku. Bet tikrai nori gyventi ten, kur daugiau vietos“,- sako moteris.
Norėtų turėti savo kavinę
Kad ir apie ką su Ana besikalbėtume, vis tiek vis sugrįžtama prie aktualiausios temos – pinigų. Kadangi vaikai penki, sutaupyti sunku.
„Žiūrėk, striukė suplyšo, kitam batų reikia. Taip ir išeina sutaupyti pinigai“, - teigia moteris.
Dėl to prispyrus itin sunkiam momentui, maždaug prieš penkerius metus, šeimai teko kreiptis pagalbos į „Bėdų turgų“. Tąkart sulaukė finansinės paramos.
Ana sako, kad ir šiandien jie turi skolų, bet noras gyventi erdviau yra už viską didesnis.
Nors moteris ne kartą prašė jai skirti socialinį būstą, vis išgirsdavo tą patį atsakymą – dar neatėjo eilė. Ana sako nenuleisianti rankų ir toliau atkakliai kreipsis: „Pikta, nejaugi nėra užuojautos?“
Bekalbėdama moteris suranda dar vieną alternatyvą – nuomotis būstą, mat išlaidos būtų tokios pačios, o vietos daugiau.
Ana paleidžia ne vieną pykčio strėlę valdžios pusėn: „Nėra pagarbos žmonėms. Su vaikais tu ar be jų – nusispjaut ant žmonių“.
Moteris priduria, kad jei būtų proga vykti į užsienį bent keletui mėnesių, pavyktų atsistoti ant kojų, tačiau turint penkis vaikus, kurių mažiausiai dar tik penkeri, to padaryti neįmanoma.
Vienaip ar kitaip moteris tiki, kad šeimos noras gyventi patogiau – išsipildys. O įgyvendinus šį, ji norėtų siekti kito tikslo – atidaryti kioską, kuriame gamintų pagal užsakymus, o vėliau, plėtojant verslą, turėti nuosavą kavinę.
„Esu jaunas žmogus, viskas realiai pasiekiama“, - optimistiškai baigiame pokalbį su Ana.
Sunkiai besiverčianti šeima yra viena tokių, kurie kreipėsi pagalbos į Pagalbadaiktais.lt. Šeima būtų dėkinga už finansinę paramą. Kreiptis galite į kuratorę Elvyrą Baranovienę telefonu +370-670-17161 arba el. paštu e.baranoviene@spcentras.lt
