Prisiminimai iš vaikystės
„Niekada nebuvau gera, paklusni, tai tiesa. Manęs niekas nevadino angelu, bet juk ir augino mane ne danguje, o tik žemėje... Tėvai ne itin stengėsi auklėti 4 vaikus, kuriuos „pagamino“, tėvas gėrė.
Karts nuo karto vis turėjo kažkokių užsiėmimų, tačiau dėl gėrimų prarasdavo bet kokį darbą. Mama dirbo valytoja ligoninėje bei tvarkydavosi namuose. Ji nebuvo tobula motina, tačiau bent jau stengėsi. Ji dirbo išties daug, todėl mums neužtekdavo laiko. Pinigų visada truko, dėl to namie kildavo konfliktai,“ - pasakoja Monika.
Mokykloje ji nebuvo pirmūnė ir dažnai bėgdavo iš pamokų. Anksti suprato, ką reiškia seksas. Jai buvo 15 metų, kai pirmą kartą pasimylėjo. Tai buvo šiek tiek vyresnis vaikinas. Vėliau pabandė pasimylėti su dar keliais vaikinais, o tėvai niekada nesidomėjo kur ji eina ir su kuo.
Draugė nuvedė į agentūrą
Monika prisimena, jog būtent jos draugė paragino pradėti naują gyvenimą. „Aš turėjau draugę, kuri buvo šiek tiek vyresnė. Labiausiai mane stebino tai, jog ji irgi buvo iš nepasiturinčios šeimos, tačiau labai gražiai apsirengusi. Nuolat įsigydavo vis naujų, gražių daiktų. Aš labai nustebau – kaip tai įmanoma? Iš kur ji gauna pinigų?“ - prisimena moteris.
Kartą ji apie tai paklausė draugės. „Žinai ką? Tu irgi gali turėti daugiau pinigų, jei tik norėsi“, - atsakė ta.
Būtent ji nuvedė Moniką į agentūrą, kurioje pati dirbo. Nuo tos dienos tai, ką ji darė anksčiau nemokamai, dabar darė už atlygį. Nieko blogo tame nematė. Ji suprato, ką reiškia turėti savo pinigus ir tuo džiaugtis.
Agentūros savininkė pasakė, jog šiam darbui Monika tinka. Savininkei buvo apie 50 metų, atrodė elegantiškai. Ši moteris paaiškino kaip reikės dirbti, be to, nupirko Monikai porą seksualių apatinių, suknelę bei aukštakulnius.
„Mano klientai buvo išties tvarkingi, gražūs, kvepėjo. Kartais tai buvo daug vyresni vyrai, bet man tai netrukdė. Iš tikrųjų net ne visada reikėjo mylėtis, vyresnio amžiaus vyrai pasitenkindavo glamonėms bei pokalbiais apie sunkų gyvenimą. Pradžioj už vieną tokį susitikimą gaudavau 150 zlotų, vėliau dar daugiau – mane tai tenkino,“ - teigia moteris.
Papuolė į gangsterių rankas
Monika turėjo pakankamai pinigų, tačiau vieną dieną sužinojo, kad agentūrą uždarė, daug darbuotojų nubaudė, o savininkė išvažiavo į užsienį. Tada į galva šovė mintis dirbti pačiai.
„Tada nusprendžiau, jog turiu dirbti pati. Vieną vakarą išsipuošiau. Mini sijonukas, raudonos lūpos ir odinė striukė – tai, ko reikia. Išėjau pasivaikščioti.
Ėjau gatve, kurioje yra viešbutis. Vaikščiojau pirmyn ir atgal turbūt valandą. Praėjus šiek tiek laiko, prie manęs sustojo prabangusis BMW. Jis pasižiūrėjo į mane ir pakvietė į vidų.
Atsisėdau ant galinės sėdynės, kur sėdėjo dar du vyrai. Automobilis pajudėjo taip greitai, jog girdėjosi padangų garsas, tada aš supratau, jog kažkas čia ne taip. Labai išsigandau, norėjau pabėgti, tačiau durelės buvo uždarytos.“ - su siaubu prisimena moteris.
Jie sustabdė automobilį toli nuo miesto – ten nebuvo nei namų, nei pastatų, tiesiog laukas. Jie paaiškino, jog ta gatvelė prie viešbučio yra jų nuosavybė ir ten jai dirbti negalima. Tada visi trys ją išprievartavo.
Po viso to košmaro vienas iš vyrų pasakė, jog Monika visai nieko ir, jei tik norėtų, galėtų dirbti jiems. Ji sutiko. Po kurio laiko suprato, kur papuolė.
Pavyko pasprukti
„Papuoliau į gangsterių rankas. Jie buvo išties baisūs, tyčiojosi iš moterų. Be to, gatvėse ieškojo vis naujų aukų, labiausiai norėjo dirbti su jaunomis ukrainietėmis.
Po metų, kuriuos praleidau būtent šitame darbe, jaučiausi be galo pavargusi. Dabar aš prisimenu tai, kas buvo, bet būčiau labai laiminga, jei tai išsitrintų iš mano atminties. Bet būtent po tokių bjaurių metų aš pradėjau galvoti – galbūt jau laikas pradėti gyventi kitaip?
Pamelavau savo šefui, jog turiu trumpam išvykti į kitą miestą, kad aplankyčiau savo tetą. Jie patikėjo. Išvykau į kitą miestą Lenkijoje. Turėjau pinigų kambario nuomai. Kai manęs klausdavo kokią turiu darbo patirtį, atsakydavau, jog dirbau kavinėje. Susiradau darbą parduotuvėje ir pradėjau gyventi normalų gyvenimą. Ačiū Dievui, jog man tai pavyko,“ - prisimena Monika Šiek tiek vėliau Monika susipažino su Mariumi, kuris dirba gerai žinomoje firmoje. Tai jos pirmas vyras, kurio ji netraktuoja kaip kliento. Su juo ji jaučiuosi labai gerai. Pora greitai pradėjo galvoti apie bendrą ateitį ir po pusės metų susituokė. Vestuvės buvo slaptos, be svečių.
„Iki šiandien galvoju, ar Marius atleistų man, jei sužinotų tiesą? Ir kaip sunku gyventi, kai nuolat kankina šis klausimas“, - tikina Monika.
Parengė Sabina Adamovič
