Įsivaizduokite: kaime stovi amo netekusi socialinė darbuotoja, o prieš ją – įpykusi daugiavaikė motina, už kurios slepiasi šeši vaikai.
Rankose ji laiko benzininį pjūklą ir šaukia: „Tik pabandyk atimti vaikus, perpjausiu kojas.“
Tai – ne kokia istorija iš siaubo filmo, o prieš kelerius metus 44 metų Laimai Roščenkovai nutikusi situacija. Rokiškio rajone penkis vaikus išauginusi, pirmąjį vyrą palaidojusi ir susiradusi kitą, pagimdžiusi šiam dar vieną vaiką, galop moteris turi beveik kiekvieną dieną kovoti prieš kitų neigiamą požiūrį į savo šeimą.
Jei daugiavaikė, tai alkoholikė?
„Įprasta galvoti – jeigu moteris turi daug vaikų ir yra našlė, vadinasi, ji girtuoklė. Žmonės nesupranta, kad gali būti ir kitaip“, – linguoja galvą pašnekovė.
Taip ir mūsų aprašytoje situacijoje, kai į rankas L.Roščenkovai teko paimti benzininį pjūklą, socialinė darbuotoja atvyko pas ją tik dėl to, kad girdėjo gandus iš kaimynų, jog moteris geria.
Pati moteris žurnalistams buvo atvira: „Nesu abstinentė, bet ir nepiktnaudžiauju alkoholiu.“
Patikrinome, ar ji tikrai nemeluoja, – Rokiškio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus juodajame sąraše L.Roščenkovos pavardės nėra. Nėra jos ir socialinės rizikos šeimų sąrašuose.
Duoda vaikams, ko pati neturėjo
Tik pradėjus su daugiavaike kalbėtis apie tai, ar dažnai jai tenka kovoti su tais, kurie iš karto stumia ją į tokius juoduosius sąrašus, ji tuoj pakyla nuo stalo ir skuba atverti savo šaldytuvus.
„Tuomet visų klausiu – argi mano vaikai alkani?“ – dviejų šaldytuvų ir dviejų šaldiklių turinį rodo L.Roščenkova.
Iš tiesų, maisto, o ypač – šaldytos mėsos, jie grūste prigrūsti.
Iš šešių moters vaikų dvi dukros – 23 metų Jekaterina ir 21 metų Nataša jau palikusios namus, jos išvyko dirbti į Angliją. Kiti keturi vaikai – du berniukai ir dvi mergaitės – vis dar glaudžiasi prie mamos. Mažajai L.Roščenkovos atžalai – penkeri metai.
Moteris trokšta, kad jos vaikai būtų stiprūs ir sugebėtų pakovoti už save, jeigu to prireiktų mokykloje ar vėliau, kai patys taps savarankiški. Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio jos ketvertas lanko mokamas dziudo treniruotes Rokiškyje. Nors šeima gyvena toliau už miesto, tačiau į treniruotes L.Roščenkova savo vaikus pati ne tik nuveža, bet ir parveža.
„Iki šiol mano vaikai nepraleido nė vienos ekskursijos su mokykla. Be to, pataupiau pinigus ir neseniai visa šeima buvome nuvykę į Angliją, ten aplankėme daug muziejų. Aš pati tokios vaikystės neturėjau, todėl bent jau mano vaikai gaus visko“, – sako L.Roščenkova.
Bėgo – nuo tikro tėvo
Daugiavaikė kilusi iš Raseinių rajono, Kryžkalnio kaimo. Į Rokiškio rajoną ji atvyko sulaukusi pilnametystės. Merginą suviliojo skelbimas, kad šiame rajone reikalinga verpėja.
Verpti ją išmokė močiutė, todėl šio darbo ji nebijojo. Juo labiau kad mergina troško pabėgti iš tėvų namų. Kiti trys – L.Roščenkovos brolis ir seserys pabėgo iš namų anksčiau nei pašnekovė, nors ji buvo šeimoje vyriausia.
Seserims geriausia galimybė pabėgti buvo santuoka, todėl jos ištekėjo būdamos 16 ir 17 metų. Vaikai taip stipriai norėjo pabėgti iš namų dėl to, kad gyvenimas namuose buvo itin nesaldus: geriantis tėvas mušdavo ir motiną, ir vaikus.
„Negaliu net žodžiais apsakyti, koks žiaurus būdavo tėvas. Pavyzdžiui, mums po antklode jis pakišdavo traktorinį magnetą, kuris stipriai trenkdavo per kojas“, – moteris pasakojo bijojusi net miegoti.
Pasak jos, kol visi vaikai buvo maži, tai slėpdavosi nuo įtūžusio tėvo. Tačiau užaugę jie jau patys šoko jam į akis ir stengėsi apginti ir save, ir mamą.
Degtinę gėrė su stiklais
„Pamenu, tėvas taip mušė mamą, kad vieną kartą nebeištvėriau ir trenkiau jam. Ir išsigandusi iš karto užsimerkiau, nes pagalvojau, kad dabar tai jau kaip reikiant gausiu atgal. Tačiau šis nepuolė, o nuvirto. Mat aš jam pataikiau į tą vietą, kur gavęs smūgį žmogus praranda sąmonę“, – juokiasi L.Roščenkova.
Iš kur tuomet smulkiai mergaitei atsirado jėgų trenkti tėvui, dabar ji nenutuokia. Tėvas buvo stiprus, net trys kaimo vyrai nesuvaldydavo, kai velniai jo galvoje siautėti pradėdavo.
Moteris neabejoja, kad tėvo pykčio priepuolius lėmė alkoholis.
„Už lovos jis slėpdavo trijų litrų stiklainį, pripildytą naminės degtinės. Kai kažkada stiklainis sudužo, tai tėvas viską išgėrė su stiklų duženomis“, – stebėjosi dukra.
Iš vaikystės pašnekovė mena ir tai, kaip spurdančia širdimi jai teko bėgti nuo tėvo per kaimą, kai šis iš paskos su peiliu lėkė.
„Šokau tada į autobusą ir pasiprašiau pagalbos“, – pasakojo ji.
Perdūrė peiliu kaimynę
Vis dėlto, kaip tvirtina L.Roščenkova, vaikams išsikrausčius, tėvo žiaurumas buvo nukreiptas į kaimynę. Šiam susipykus su netoliese gyvenančia moterimi, ji jam pasakė: „Eik tu šikti.“
Dėl tokio pasiūlymo L.Roščenkovos tėvas dūrė jai penkis kartus peiliu: vieną iš priekio, keturis iš nugaros palei širdį.
Peilio dūriai buvo nemirtini, todėl išsigandusi moteris pasislėpė tvarte. Tačiau nuo smurtautojo pabėgti jai nepavyko – jis užrėmė duris ir padegė tvartą. Iš gaisravietės ištraukta padegėlė mirė po dviejų savaičių. Dėl to vyras buvo uždarytas į Rokiškio psichiatrijos ligoninės intensyvaus stebėjimo skyrių.
Pašnekovė tvirtina, kad po šio įvykio visiškai išsižadėjusi tėvo. Dabar jis gyvena senelių namuose. Prieš kelerius metus vyras buvo atvažiavęs į Rokiškio rajoną, tačiau L.Roščenkova į vidų jo neįsileido, su anūkais nesupažindino.
Moteris įsitikinusi, kad tik sulaukę pilnametystės jos vaikai galės patys spręsti, ar nori bendrauti ir pažinti savo senelį.
Ragana nusipirko juodą katę
Pirmasis L.Roščenkovos vyras Ivanas buvo rusas, todėl uošvių lietuvė buvo priimta nemaloniai.
Jie tikėjosi, kad sūnus susiras žmoną rusę.
Nemaloniai moteris buvo priimta ir kaime, į kurį atsikraustė pas vyrą.
Gyventojai, pamatę jos žalias akis, L.Roščenkovą pavadino ragana. „Na, jeigu ragana, tai turguje nusipirkau juodą katę“, – šypsosi moteris.
Vis dėlto rokiškietė pasvarsto, galgi gyventojai ne veltui ją ragana pavadino. Ji yra gimusi 13 dieną, penktadienį, per mėnulio pilnatį.
Dar pašnekovė mums tvirtina, kad nėščios moterys gali atspėti savo vaikų ateitį. Būdama nėščia ji suprato, kad jos vyriausioji dukra bus medicinos darbuotoja. Tokią nuojautą L.Roščenkova paaiškina tuo, kad ji paniškai bijo kraujo, o nėštumo metu ši baimė dingo. Tik pagimdžius baimė grįžo.
Ir iš tiesų, užaugusi dukra įgijo akušerės specialybę.
Pirmąją meilę surado po 18 metų
Pasak L.Roščenkovos, nepaisant kitų nusistatymo dėl jos raganiškumo, pirmasis jos vyras buvo geras. Nors ir išgerdavo, tačiau kalnus nuversdavo dėl jos.
Šeima turėjo daug gyvulių, nuomojosi 11 hektarų žemės, ūkininkavo. Pagyvenus 17 metų kartu ir susilaukus penkių vaikų, vyrui Naujųjų metų išvakarėse sustojo širdis.
Praėjus dvejiems metams po laidotuvių, moteris sutiko kitą vyrą – Albiną Servą. Ji neabejoja, kad juos suvedė likimas.
Pirmą kartą jie buvo susitikę beveik prieš 20 metų, kai su juo draugavo L.Roščenkovos sesuo.
Pati pašnekovė tuomet buvo ištekėjusi ir laukėsi pirmagimio.
Vėliau jos sesers ir A.Servos draugystė iširo ir jie sukūrė šeimas su kitais žmonėmis.
Vyrui šeiminis gyvenimas baigėsi anksti – jis tapo našliu. Pasijutęs vienišas, vyras griebėsi šiaudo: paskambino L.Roščenkovos seseriai. Sužinojęs, kad ši laimingai ištekėjusi, paklausė, gal ji visgi žino kokią vienišą moteriškę.
„Taip, žinau vieną našlę, tik ji turi penkis vaikus“, – Albinui savo seserį pasiūlė ji. Tik vėliau vyras sužinojo, kad gavo numerį moters, kurią buvo pamilęs iš pirmo žvilgsnio, tačiau tuomet nieko negalėjo padaryti, nes tą kartą šalia jos buvo kitas vyras.
„Rodos, likimas pats taip sudėliojo, kad po 18 metų jis mane surado net pats to nežinodamas“, – stebisi L.Roščenkova.
Uždirba tiek, kad užtektų vaikams
A.Servą L.Roščenkovos vaikai priėmė maloniai, jaunesnieji jį vadina savo tėčiu. Vyras yra stalius, todėl daugelis baldų namuose yra jo gamybos.
Neseniai šeima pradėjo remontuoti namus, rengti vaikams kambarius.
L.Roščenkova didžiuojasi, kad turi darbą ir gali savo vaikams duoti viską. Vasaros sezonu ją samdo Anykščių bendrovė, besiverčianti medžių sodinimu, aplinkos priežiūra, žolės pjovimu.
Daugelis žmonių įsidarbina per daugiavaikę, ji pati vežioja žmones į darbo vietas.
Per sezoną moteris sako uždirbanti apie 6 tūkstančius litų. Ten pat dirba ir A.Serva. Dar papildomai L.Roščenkova renka uogas ir jas pardavinėja.
„Mūsų biudžetas pasipildo tiek, kad mums užtektų. Už vaikus dar gaunu socialinę pašalpą, iš viso už juos išeina 1800 litų.
Galbūt dėl to ir kiti skundžia, kad geriu ar nesirūpinu vaikais. Kiti pavydi, kad aš dėl savo vaikų sukuosi, kaip tik galiu“, – sako ji.
