„Gyvename kaip prieš 100 metų“, – liūdnai šyptelėjo Ilona ir Alvydas Šedžiai.
Mažas pajamas gaunantys sutuoktiniai prieš šventes sukrapštė paskutinius litus maistui ir vaikams skirtoms dovanėlėms. Kūčių dieną visa šeimyna puošė eglę, o vakare vaikai rado po ja spalvingų žaislų.
Langą į pasaulį Šedžiams praverti padeda radijas ir akumuliatoriai, kuriuos jie įkrauna savo draugų namuose.
Prijungus šį energijos šaltinį, blausia šviesa trumpam nušvinta vienas iš keturių daugiavaikės šeimos kambarių, vaikai tuo metu įsijungia kompiuterį. Bet dažniausiai šeima naudojasi žvakėmis.
Mažylių akys vargsta
53 metų A.Šedys ir 36 metų I.Šedienė su keturiais sūnumis ir dukra yra įsikūrę Panemunėje, Plento gatvėje esančiame savivaldybės socialiniame bute.
Mažiausiam šeimos nariui – 2-eji, o vyriausiam vaikui – 12 metų. Kitiems – 4, 5 ir 8 metai.
Kas mėnesį Šedžiai už elektrą mokėdavo maždaug po 29 eurus (100 litų). Skolos ėmė augti prieš metus, kai šeimos galva susilaužė ranką ir neteko statybininko darbo.
Šeima iš pradžių buvo įspėta, jog privalo laiku atsiskaityti, bet įsiskolinimai vis didėjo. Spalį jie pasiekė apie 463 eurus (1,6 tūkst. litų), ir butas paskendo tamsoje.
Šalies naujienas šeimos nariai dažniausiai išgirsta per radiją, o pamokas vyresnėliai ruošia ieškodami šviesesnio kampo prie lango arba palinkę šalia prie akumuliatoriaus prijungtos lemputės.
Drabužius tėvai skalbia rankomis, žiemą balkonas atstoja šaldytuvą. Vargingai apstatytas, tačiau tvarkingas būstas šaukte šaukiasi remonto.
Kortelėse – 60 eurų
Šeimynos mėnesio pajamos – metalo supirktuvėje sargu dirbančio A.Šedžio alga ir pašalpos už vaikus sudaro apie 434 eurus.
Šedžiai 300 eurų skiria maistui, o likusią sumą – mokesčiams, vaikų poreikiams.
Už šildymą šiuo metu jie skolingi 1,7 tūkst. eurų, dar apie 175 eurus – dujų ir vandens tiekėjams.
Prieš pat Kalėdas, I.Šedienės kortelės sąskaitoje buvo 17 eurų (57 litai), o jos vyro – 43 eurai (150 litų).
Pagalbos ranką šiai šeimai ištiesia draugai ir pažįstami – atveža maisto produktų, drabužėlių vaikams.
„Daugiausia bičiulių turime tarp daugiavaikių šeimų – tokių, kaip mes. Jie kaip įmanydami stengiasi mums padėti. Tačiau paskolinti pinigų, kad vėl galėtume naudotis elektra, jie neįstengtų“, – pasakojo I.Šedienė.
Socialinį butą Šedžiai gavo prieš dvejus metus. Iki tol būstus jie nuomodavosi.
Valgo išmestą maistą
Šedžių šeima savo atsargas papildo iš prekybos centrų išmestais maisto produktais.
Maišus su pasibaigusio galiojimo prekėmis – bandelėmis, duona, pomidorais, bananais ir kitais produktais pasiima A.Šedys ir kiti vargingai gyvenantys kauniečiai.
Kartais pardavėjos pačios, braukdamos ašaras, parenka daugiavaikei šeimai tinkamesnių produktų – iš tų, kuriuos jau reikia išmesti.
„Šį išmestą maistą valgome tik mes su žmona. Vaikams, žinoma, perkame galiojančius produktus. Rizikuojame apsinuodyti, bet kitaip neišeina – visi nepramistume“, – atskleidė A.Šedys.
Darbdaviams kliūva amžius
A.Šedys anksčiau dirbo ligoninėje sunkvežimio vairuotoju. Netekęs darbo, jis baigė Kauno ryšininkų mokyklą, išmoko šalinti kompiuterių gedimus.
„Ieškojau vietos įvairiose įmonėse, tačiau darbdaviams reikėjo specialistų, kurie ne tik taisytų kompiuterius, bet ir mokėtų dirbti su multimedijos įranga. Be to, jiems aš atrodau jau per senas“, – nesėkmingas paieškas prisiminė kaunietis.
Prieš keletą mėnesių Darbo biržos atstovai jam surado sargo vietą metalo supirkimo įmonėje. Geras rankas turintis vyras taip pat išmano apie statybas, santechniką.
„A.Šedžius nevengia darbo. Ir jis, ir žmona stengiasi atsistoti ant kojų. Kai reikėjo atlikti už pašalpas viešuosius darbus, Alvydo raginti nereikėjo – jis uoliai genėjo medžių šakas, pjovė žolę“, – pasakojo Panemunės seniūnė Rasina Žolynienė.
Žada belstis į „Lesto“ duris
Seniūnei gaila, kad darbšti šeima priversta žiemos vakarus leisti tamsoje.
„Kreipsimės į bendrovę „Lesto“ ir prašysime apsvarstyti galimybę atnaujinti elektros tiekimą daugiavaikei šeimai“, – sakė R.Žolynienė.
Viena pirmųjų Šedžių bėdas ėmė spręsti Panemunės seniūnijos vyriausioji specialistė Alma Žaltauskaitė, besirūpinanti socialiai remtinais vietos žmonėmis.
Viliamasi, kad pavyks susitarti dėl mokėjimo dalimis arba rasti kitą išeitį.
Atjungimas – kraštutinė priemonė
Martynas Burba
Bendrovės „Lesto“ atstovas ryšiams su visuomene
„Kaune ir Kauno rajone šiuo metu yra 11,7 tūkst. privačių ir maždaug 500 verslo klientų, kurie turi skolų „Lesto“, iš jų 642 atjungta elektros energija.
Elektros energijos nutraukimas – tai kraštutinė priemonė, kurią mes taikome. Pirmiausia visada mėginame išsiaiškinti kiekvieno kliento padėtį ir geranoriškai susitarti dėl skolos mokėjimo išdėstymo, stengiamės pasiekti abi šalis tenkinanti kompromisą. Elektra atjungiama tik tada, kai to nepavyksta padaryti.
Pranešimo apie skolą gali sulaukti klientai, kurie skolingi 9 eurus ir daugiau.
Jei klientas nereaguoja į mūsų raginimą ar nepavyksta su juo susitarti, pagal galiojančius teisės aktus sprendžiame, kokių priemonių toliau imtis.
Kai klientai kreipiasi dėl skolos grąžinimo atidėjimo, įvertiname jų finansinę padėtį ir tariamės dėl mokėjimo terminų. Klientas pasirašo atidėtos skolos vekselį.
Privatiems klientams skolos grąžinimas gali būti atidėtas iki 30 dienų. Skolos atidėjimo termino metu elektros energija yra tiekiama.“
Motina moka už vaikų eibes
Panemunės seniūnijos atstovai svarsto, kaip padėti dar vienai šeimai, kuriai už skolas atjungta elektra.
K.Veverskio gatvėje esančiame daugiabutyje yra įsikūrusi tvarkinga, dirbanti 45 metų Zita K. su savo 20-mete dukra, 18 ir 15 metų sūnumis.
Vaikinai yra padarę įvairių administracinių pažeidimų.
Motina nepajėgė mokėti baudų už savo atžalų šunybes, todėl šeimai buvo atjungta elektra.
Ilgą laiką elektra negalėjo naudotis Aleksote, Piliakalnio gatvėje, gyvenanti 61 metų Kristina Čukienė. Skolose skęstanti neįgali pensininkė net 7 metus gyveno be elektros savo mažyčiame 21 kvadratinių metrų būste, tačiau po „Laikinosios sostinės“ straipsnio jos namuose vėl tapo šviesu.
