J. Mikalauskas Anglijoje adata naikina lietuvių-maorių gentį

Prasidėjus metams socialiniuose tinkluose pasipylė tatuiruočių nuotraukos. Piešiniai ant kūno žymi įsimintiną gyvenimo etapą, naują pradžią ar išsipildžiusią svajonę. Tatuiruočių meistras Jurgis Mikalauskas sako, kad pats intensyviausias darbymetis būna žiemą ir pavasarį. „Žiema yra pats geriausias metas odai gyti, o pavasarį žmonės užsimano pasipuošti vasarai“, – teigia Anglijoje gyvenantis 29 metų lietuvis.

Daugiau nuotraukų (1)

Artūras Pučėta

Jan 29, 2015, 9:06 AM, atnaujinta Jan 14, 2018, 6:03 PM

Pirmąją tatuiruotę vilnietis Jurgis padarė draugui būdamas šešiolikos. „Turėjo būti grakšti pinup stiliaus moteris ant šlaunies. Išėjo kultūristas. Bet abu buvome patenkinti – juk pirma tatuiruotė“, – juokiasi J.Mikalauskas prisiminęs pirmuosius dūrius adata į svetimą odą.

Planavo tapyti paveikslus

Su žmona Sandra į Anglijos miestą Piterborą J.Mikalauskas atvyko prieš penkerius metus. „Aš visada svajojau pamatyti pasaulį, keliauti. Atvykti į Angliją  padirbėti pasiūlė pusbrolis. Ilgai nedvejojau, susikroviau daiktus, ir su žmona išvykome laimės ieškoti“, – pasakoja Jurgis. Jis neslepia, kad pradžia buvo sunki: teko darbuotis šaltuose fabrikų cechuose naktinėje pamainoje, bet dar sunkiau buvo ištisas savaites sėdėti be darbo. „Bet rankų nenuleidome“, – teigia jaunas ir energingas vyras.

J.Mikalauskas pastebėjo, kad britai mėgsta tatuiruotes: „Susidarė įspūdis, kad kas antras anglas turi bent po kelias tatuiruotes. Kai kuriose šeimose piešiniai ant kūno yra tapę tradicija: kai atžala sulaukia 18 metų, ateina pas meistrą į studiją. Man patinka, kad anglai tatuiruotes vertina kaip meno šaką – jų požiūris skiriasi nuo lietuvių.“ 

„Nebuvau susižavėjęs tatuiruotėmis, kol negyvenau Anglijoje“, – prisipažįsta vilnietis.

Vykdamas į Angliją lietuvis planavo duoną pelnyti dailininko talentu – tapyti paveikslus pagal užsakymą. „Deja, paprasti anglai tapybos darbų nevertina. Jie verčiau išsispausdina nuotrauką ir pasikabina ant sienos. Todėl ir šovė mintis atgaivinti pomėgį piešti tatuiruotes“, – dėsto pašnekovas. Gyvendamas Lietuvoje Jurgis tatuiruotes darydavo retai – tik draugams ir pažįstamiems.

Piešti jo niekas nemokė – išmoko pats, žiūrėdamas į knygas ir paveikslėlius.

Tatuiruotė – dėl populiarumo „Facebook“

Menininko iš Lietuvos klientų būrys Piterbore plečiasi. Savo profesiją J.Mikalauskas lygina su odontologo ir tvirtina: „Jeigu radai patikimą ir gerą, kitų ieškoti nebenori.“ Ištikimi klientai tatuiruočių meistrui papasakoja įvairiausių istorijų, todėl dirbti būna nenuobodu.

Kodėl žmonės užsigeidžia tatuiruotės?

Pasak Jurgio, priežastys įvairios. „Vieni jomis nori įamžinti svarbų gyvenimo įvykį, antri nori per piešinius išreikšti save, o treti tiesiog aklai vaikosi mados ir kūną puošia viskuo, kas tuo metu yra populiaru, kad galėtų parodyti save „Facebook“ ar „Instagram“. Dažniausiai dėl savo įvaizdžio ir populiarumo socialiniuose tinkluose tatuiruotes darosi jaunos merginos, kurios galvoja, kad jų piešiniai yra itin originalūs, išskirtiniai ir niekada neišeis iš mados“, – teigia J.Mikalauskas.

Tatuiruotė – visiškai asmeninis reikalas. Negalima pagal ją spręsti apie žmogų ar jo teisti. Apskritai nemandagu klausti žmogaus, ką reiškia jo tatuiruotė, kodėl ją pasidarė. Deja, lietuviai apie šią etiketo taisyklę dažnai pamiršta ar tiesiog nežino“, – pastebi tatuiruočių meistras.

Su klientais lietuvis bendrauja maloniai ir visada jų pageidavimų išklauso: „Visi turi savo gyvenimą ir požiūrį. Esu tolerantiškas klientų norams.“ 

Meistras visada prašo kliento atsinešti bent porą patinkančių pavyzdžių, nes retas klientas gali tiksliai žodžiais apibūdinti, kokio piešinio norėtų. Tačiau Jurgis iš patirties žino, kad be savo improvizacijos kūriniu nebus patenkintas. „Nutinka taip: kuo mažiau klausai kliento aiškinimų, tuo geriau pavyksta. Būna labai smagu, kai po kelerių metų klientas parašo ir dėkoja, pripažindamas, kad mano sprendimai buvo teisingi“, – sako menininkas, kuris yra matęs tūkstančius įvairiausių tatuiruočių.

Ir pačiam teko daryti ne vieną, kuri atrodė keista ar labai juokinga.

Pavyzdžiui, vienas vyras norėjo pažastyje turėti mažytį spalvotą kirvuką. „Neklausiau kodėl, tiesiog su šypsena išpildžiau jo norą“, – prisipažįsta Jurgis.

Jis pastebi, kad šiuo metu sunku sutikti klientą, kuris norėtų išskirtinio ir neregėto piešinio. Pasak dailininko, taip yra todėl, kad idėjos sklinda labai sparčiai, žmonės linkę kopijuoti vieni kitus, tad neįprasta tatuiruotė po pusmečio gali tapti mada, kuri bado akis kiekviename žingsnyje.

Kodėl tatuiruotės – kaip liga?

Socialiniai tinklai daro įtaką ne tik paauglėms, kurios užsigeidžia driežiuko ant mentės ar delfino ant kulkšnies. J.Mikalauskas pažymi, kad socialinė medija jo „Hypnosis Tattoo“ studijai labai svarbi. „Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi savo tatuiruočių nuotraukomis, be abejo, papasakoja ir apie meistrą, kuris atliko kūrinį, pritraukia naujų klientų. Taip pat ir menininkai – jie turi daugiau galimybių skleisti informaciją apie save, rodyti savo darbus platesnei auditorijai. Ieškodami meistrų, žmonės juk nenori pirkti katės maiše“, – teigia lietuvis, išmaišęs daugybę parodų Anglijoje ir Vokietijoje.

Kiekviena paroda J.Mikalauskui yra proga susibičiuliauti ir pabendrauti su meistrais iš viso pasaulio. Jį maloniai nustebino ir „Memel tattoo“ konvencija Lietuvoje: „Mūsiškiai žino, kaip palaikyti aukštą lygį.“ Šiemet lietuvis planuoja plėsti akiratį parodose Italijoje, Prancūzijoje, Tailande.

J.Mikalauskas labiausiai žavisi lietuvių meistrų Domanto Parvainio, Remigijaus Čižausko, Egidijaus Pernimovo menu. Iš užsieniečių patinka ukrainiečio Dmitrijaus Samohino, amerikiečio Nikko Hurtado darbai.

Pats Jurgis turi tik dvi tatuiruotes. „Norėčiau daugiau, bet žmona prieštarauja“, – šypsosi vyras. Ir pripažįsta, kad žmogus greitai pajunta priklausomybę nuo piešinių ant kūno. „Kai tau padaro vieną, pradedi jaustis lyg tuščias popieriaus lapas. Kyla noras užpildyti šį lapą gražiu ir prasmingu menu“, – aiškina J.Mikalauskas.

Tatuiruotė Jurgiui – svarbus ritualas, žymė gyvenimo kelyje. „Savo tatuiruotėms turiu planą. Kūnas pavirs savotišku žemėlapiu. Nuvykęs į kokią egzotišką šalį, ten privalau „atsižymėti“: ant vienos kojos turiu tatuiruotę iš Tailando, kurią padarė vietinis žinomas meistras, ant kitos kojos – tatuiruotė iš Havajų, taip pat vietinio meistro kūrinys“, – pasakoja aistringas keliautojas J.Mikalauskas.

Graži tatuiruotė nėra pigi

Tatuiruočių meistrui arčiausiai prie širdies realizmas, 3D ir siurrealizmas. „Daug kas sako, kad realizmas nėra menas, kad tai – tik nuotraukos perkėlimas ant odos. Tačiau aš manau, kad realistiškai perteikti kūrinį reikia daug daugiau meninių įgūdžių ir gebėjimų, negu nupiešti kreivą arklį ir sakyti, jog tai – abstrakcionizmas“, – savo požiūrį gina menininkas.

Anot jo, iš šono tatuiruočių meistro darbas gali pasirodyti lengvas ir malonus užsiėmimas, bet iš tikrųjų sėdėti palinkus kelias valandas ir valdyti tvirtai suspaustą aparatą – sunki užduotis. „Kad ir kaip pasiguldytum klientą, vis tiek kartkartėmis atsiduri tokioje pozoje, kad net jogos meistrai pagirtų už kūrybingumą. Mūsų profesinė liga – nugaros, kaklo ir kiek rečiau riešo skausmai“, – konstatuoja Jurgis.

Tatuiruotėmis puošti jam tenka ir anglus, ir lietuvius, kurių Piterbore gana gausu. Meistras susiduria su problema – dauguma lietuvių čia atvažiavę iš mažų miestelių ir kaimų, todėl jų suvokimas apie šį meną – labai ribotas. „Kartais būna labai sunku išaiškinti, kad egzistuoja ne vien tribal ar maori stilius“, – pastebi J.Mikalauskas. Pasitaiko, kad su maoriais ar boksininku Mike'u Tysonu susitapatinę lietuviai ateina ir prašo pakeisti nusibodusį nebemadingą ornamentą. Jurgis sutinka ir atskleidžia savo viziją.

„Keisti ar tvarkyti tatuiruočių dažniausiai užsuka tie, kurie kadaise vaikėsi madų arba ieškojo pigaus varianto. Rezultatas abiem atvejais išėjo vienodas: pateko pas prastą meistrą, kuris nesugebėjo gerai atlikti darbo. Geros ir kokybiškos tatuiruotės kainuoja nemažai. Ką moki, tą ir gauni“, – paprastą taisyklę atskleidžia J.Mikalauskas. Jis įspėja, kad oda turi savo galimybių ribas – jeigu klientas nori gausybės mažų detalių ir linijų mažame plote, ilgainiui tokia tatuiruotė susilies į vieną purviną dėmę, detalių nebesimatys.

Kūno vieta, kur tatuiruotę daryti sudėtingiausia, yra alkūnė ir pažasties linkis. Meistras pastebi, kad kiekvieno žmogaus oda yra skirtinga: vienus tatuiruoti lengva, su kitais tenka pavargti ilgiau.

O daugiausia skausmo, anot Jurgio, žmogui sukelia, kai tatuiruotė daroma vietoje, kur patenka mažiausiai saulės. „Aišku, ne visi vienodai pakantūs skausmui: vieni net nesusiraukia viso seanso metu, kiti prašo kelių pertraukėlių“, – teigia J.Mikalauskas.

Pašnekovo manymu, ypač gražiai tatuiruotė atrodo ant sportiško kūno.

O kai žmogus pasens ir raumenys suglebs, kūno formos pasikeis, ar nesigailės?

„Visada sakiau ir sakysiu: kai pasensi, būsi velniškai kietas senelis ar senelė“, – atrėžia tatuiruočių meistras iš Lietuvos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.