Jis atvirai prisipažįsta esąs patriotas ir abejoja emigrantų meile savo šaliai. Alytaus rajone gyvenantis vaikinas gyvenime susidūrė su įvairiais sunkumais, tačiau niekada nepagalvojo apie emigraciją. „Visam laikui svetur išvykę lietuviai turbūt nevertina dėl Lietuvos laisvės kovojusių žmonių ryžto ir pasiaukojimo. Pasakymai, kad Lietuvoje nėra darbo, neįmanoma gyventi skamba kaip pasiteisinimai.
Jeigu kažką pasiekti sugebėjau aš ir kiti, pasilikę Lietuvoje, gali sugebėti visi“, – kalbėjo jaunasis patriotas. Lino tėvas – buvęs kareivis. Susižavėjęs jo patirtimi, tėvynei tarnauti panoro ir sūnus. Pasak jaunuolio, kiekvienas kareivis į tarnybą ateina vedamas pašaukimo, nes naktį šalti, atlikti sudėtingas užduotis vien dėl pinigų būtų nelogiška. Kariškio kelią pasirinkęs jaunuolis turi labai mažai laisvo laiko.
6 vaikų šeimoje augęs vaikinas grižęs iš darbo dar rūpinasi jaunesnėmis seserimis , padeda joms paruošti namų darbus, remia šeimą finansiškai. Laiko nėra ir merginoms. „Turėjau draugę, bet išsiskyrėme. Kai tarnauji kariuomenėje, moteriai laiko nėra. Nusprendžiau, kad geriausia šiuo metu daugiausiai dėmesio skirti darbui, kad nebūtų pašalinių minčių. Nors neatmetu galimybės ateityje, atsiradus antrajai pusei, šeimai, sukti kitu keliu“, – pasakojo Linas.
Kad jo draugė taip pat būtų kariškė, vaikinas nenorėtų, nes, anot jo, moterims ten ne pati tinkamiausia vieta. Nė vienas vyras nenorėtų savo moters matyti ten, kur yra būrys kitų vyrų. Nemažai laiko sportui skiriantis vaikinas vakarėlių ir linksmybių naktiniuoe klubuose nemėgsta, nors dar mokydamasis mokykloje du metus didžėjavo kaimo šokiuose ir iki soties prisižiūrėjo jaunimo linksmybių. Didžėjauti kaimo diskotekoje Linas didelio noro neturėjo, tačiau būtent ten tuomet įvykdavo jo susitikimai su mergina.
„Prieš šokius susipažinau su viena mergina, nutarėme juose susitikti, todėl man buvo pretekstas ten eiti ir pradėti didžėjauti. Gal mano leidžiama muzika ir neatitiko jaunimo norų, nes vieni mėgo trankią, o kiti lietuvišką muziką, bet viską pavyko suderinti“, – apie nykstantį reiškinį – kaimo diskotekas – pasakojo kariškis Linas. Kaimo šokiuose rinkdavosi jaunimas nuo 14 iki 23 metų.
Į vyresnius aplinkiniai žiūrėdavo įtariai. Kartą dužo salės langas, pasitaikydavo muštynių, girtaujančių, tačiau, pasak Lino, prisigėrę iki žemės graibymo iki salės nenueidavo.
„Jaunimas ten linksmindavosi gana kultūringai. Šiuo metu mano bendradarbiai dažnai kviečia mane į naktinius klubus, bet tokios linksmybės manęs netraukia. Ten net nenorėdamas gali įsivelti į konfliktus, kurie galimai pakenktų mano tarnybai. Laisvalaikį mėgstu leisti turiningai ir pinigų be reikalo nešvaistau“, – sakė iš Dzūkijos kilęs vaikinas.