Iki šiol ji surengė dešimt personalinių parodų bei neseniai išleido pirmąjį albumą „Marijampolė panoramoje“.
„Mano senelis Juozas Mizeras, žuvęs 1941-ųjų birželio 23-osios sukilime, gyvendamas Leipalingyje, ne tik fotografavo, bet ir taisė fotoaparatus.
Mano tėvas Vincas Mizeras irgi domėjosi fotografija. Jam yra pavykę užfiksuoti, kaip per Antrąjį pasaulinį karą vokiečiai bombarduoja Vilkaviškio bažnyčią“, – apie kelių kartų pomėgį pasakojo B.Kurtinaitienė.
Moteris teigė, jog prieš keliasdešimt metų fotografuoti ji mokėsi savarankiškai, studijuodama specialią literatūrą.
„Iš pradžių buvo tik mėgėjiškos bei šeimos nuotraukos. Bene prieš dešimt metų Marijampolės kultūros centre apsilankiau fotografės iš Lenkijos parodoje. Bežiūrėdama galvojau, jog aš turiu daug geresnių vaizdų, todėl ryžausi pirmajai savo parodai.
Tąsyk man labai padėjo Marijampolės fotografė Reda Brazytė. Su ja atrinkome parodos vertus mano darbus.
Vėliau rengiau personalines parodas ne tik Marijampolėje, bet ir Birštone, Druskininkuose, dalyvavau bendruose projektuose“, – prisiminė B.Kurtinaitienė.
Inžinierės diplomą turinti marijampolietė parengė darbų ciklą, skirtą tarptautiniam raliui Pekinas – Paryžius; parodą „Daugiaspalvė Kinija“.
Praėjusiais metais B.Kurtinaitienė dalyvavo konkurse „Sony World Photography Awards 2014 Professional Competition“.
Menotyrininkė R.Ostrovskaja pastebėjo, jog marijampolietė puikiai jaučia šviesą bei koloritą.
„Dalyvauju ne tik fotomenininkų, bet ir dailininkų pleneruose.
Praėjusiais metais tarptautiniame fotografų plenere Nidoje pristačiau albumą „Marijampolė panoramoje“ ir sulaukiau gerų atsiliepimų. Be to, man buvo pasiūlyta išleisti peizažų albumą.
„Marijampolė panoramoje“ gimė, kai pamačiau, kiek daug sukaupiau kadrų apie šį miestą. Ilgai juos atrinkinėjau.
Per pastaruosius metus Marijampolė labai pasikeitė, ja grožisi atvykstantys užsieniečiai“, – pasakojo B.Kurtinaitienė, į albumą sudėjusi daugybę fotografijų, darytų iš paukščio skrydžio. Marijampolietė virš miesto kilo ir oro balionu, ir galinga ugniagesių technika.
„Nenoriu fotografuoti asocialių asmenų. Pirmumą teikiu geroms emocijoms, jaunimui, sportui.
Prieš kurį laiką su vyru įsigijome kelias bičių šeimas. Ketinu fotografuoti jų gyvenimą. Manau, jog mano fotografijos labai moteriškos.
Jas tvarkau dažniausiai paryčiais, kai būna tyla ir ramybė. Labai mėgstu skaityti, todėl gaila, jog pastarajam pomėgiui lieka mažai laiko“, – pasakojo marijampolietė, dirbanti finansų konsultante, besitvarkanti namuose ir sodyboje, kurianti papuošalus, vadovaujanti Marijampolės moterų verslininkių ir vadybininkių klubui.
„Visą gyvenimą dirbu, – šypsosi B.Kurtinaitienė. – Fotografija užsiėmiau, kai vaikai jau buvo gerokai ūgtelėję. Dabar jie sukūrę šeimas, turiu tris anūkus. Vyras neprieštarauja, kad kūrybiniams pomėgiams leidžiu savo atlyginimą.
Jeigu reikėtų rinktis – kailiniai ar naujas fotoaparatas, aišku, rinkčiausi pastarąjį. Beje, kartą jau buvo taip mano gyvenime. Technika tobulėja, norisi daug ką išbandyti.
Dabar aš fotografuoju aparatu „Sony Alfa 6000“. Jis kompaktiškas ir moteriškas – kelionėse telpa į rankinį bagažą, lengvai keičiamas objektyvas“.
Įdomių kūrybinių planų turinti veikli marijampolietė prisipažįsta jaučianti gyvenimo pilnatvę.
