Iki šiol ji surengė dešimt personalinių parodų bei neseniai išleido
pirmąjį albumą „Marijampolė panoramoje“.
„Mano senelis Juozas Mizeras, žuvęs 1941-ųjų birželio 23-osios sukilime,
gyvendamas Leipalingyje, ne tik fotografavo, bet ir taisė fotoaparatus.
Mano tėvas Vincas Mizeras irgi domėjosi fotografija. Jam yra pavykę
užfiksuoti, kaip per Antrąjį pasaulinį karą vokiečiai bombarduoja
Vilkaviškio bažnyčią“, – apie kelių kartų pomėgį pasakojo
B.Kurtinaitienė.
Moteris teigė, jog prieš keliasdešimt metų fotografuoti ji mokėsi
savarankiškai, studijuodama specialią literatūrą.
„Iš pradžių buvo tik mėgėjiškos bei šeimos nuotraukos. Bene prieš
dešimt metų Marijampolės kultūros centre apsilankiau fotografės iš
Lenkijos parodoje. Bežiūrėdama galvojau, jog aš turiu daug geresnių
vaizdų, todėl ryžausi pirmajai savo parodai.
Tąsyk man labai padėjo Marijampolės fotografė Reda Brazytė. Su ja
atrinkome parodos vertus mano darbus.
Vėliau rengiau personalines parodas ne tik Marijampolėje, bet ir
Birštone, Druskininkuose, dalyvavau bendruose projektuose“, – prisiminė
B.Kurtinaitienė.
Inžinierės diplomą turinti marijampolietė parengė darbų ciklą, skirtą
tarptautiniam raliui Pekinas – Paryžius; parodą „Daugiaspalvė Kinija“.
Praėjusiais metais B.Kurtinaitienė dalyvavo konkurse „Sony World
Photography Awards 2014 Professional Competition“.
Menotyrininkė R.Ostrovskaja pastebėjo, jog marijampolietė puikiai jaučia
šviesą bei koloritą.
„Dalyvauju ne tik fotomenininkų, bet ir dailininkų pleneruose.
Praėjusiais metais tarptautiniame fotografų plenere Nidoje pristačiau
albumą „Marijampolė panoramoje“ ir sulaukiau gerų atsiliepimų. Be to,
man buvo pasiūlyta išleisti peizažų albumą.
„Marijampolė panoramoje“ gimė, kai pamačiau, kiek daug sukaupiau kadrų
apie šį miestą. Ilgai juos atrinkinėjau.
Per pastaruosius metus Marijampolė labai pasikeitė, ja grožisi
atvykstantys užsieniečiai“, – pasakojo B.Kurtinaitienė, į albumą
sudėjusi daugybę fotografijų, darytų iš paukščio skrydžio.
Marijampolietė virš miesto kilo ir oro balionu, ir galinga ugniagesių
technika.
„Nenoriu fotografuoti asocialių asmenų. Pirmumą teikiu geroms
emocijoms, jaunimui, sportui.
Prieš kurį laiką su vyru įsigijome kelias bičių šeimas. Ketinu
fotografuoti jų gyvenimą. Manau, jog mano fotografijos labai moteriškos.
Jas tvarkau dažniausiai paryčiais, kai būna tyla ir ramybė. Labai mėgstu
skaityti, todėl gaila, jog pastarajam pomėgiui lieka mažai laiko“, –
pasakojo marijampolietė, dirbanti finansų konsultante, besitvarkanti
namuose ir sodyboje, kurianti papuošalus, vadovaujanti Marijampolės
moterų verslininkių ir vadybininkių klubui.
„Visą gyvenimą dirbu, – šypsosi B.Kurtinaitienė. – Fotografija
užsiėmiau, kai vaikai jau buvo gerokai ūgtelėję. Dabar jie sukūrę
šeimas, turiu tris anūkus. Vyras neprieštarauja, kad kūrybiniams
pomėgiams leidžiu savo atlyginimą.
Jeigu reikėtų rinktis – kailiniai ar naujas fotoaparatas, aišku,
rinkčiausi pastarąjį. Beje, kartą jau buvo taip mano gyvenime. Technika
tobulėja, norisi daug ką išbandyti.
Dabar aš fotografuoju aparatu „Sony Alfa 6000“. Jis kompaktiškas ir
moteriškas – kelionėse telpa į rankinį bagažą, lengvai keičiamas
objektyvas“.
Įdomių kūrybinių planų turinti veikli marijampolietė prisipažįsta
jaučianti gyvenimo pilnatvę.