Tada Leonai buvo 79-eri ir ji jau buvo našlė. Didžiąją laiko dalį ji leisdavo savo name Fort Loderdeilio (Floridos valstija) miesto pakraštyje. Ji sėdėdavo svetainėje kojas užsiklojusi pilka vilnone antklode ir įjungusi televizorių, kad neslėgtų tyla.
Bet energingai moteriai atsibodo tūnoti namie ir ilgesingai žvelgti pro langą.
Dabar moteris kasdien kvėpuoja gaiviu jūros oru, vakarais šoka ir mėgaujasi kokteiliais, užuot tyliai laukusi mirties.
Senjorės namais tapo prabangus karališkosios klasės kruizinis laivas „Crystal Serenity“, kuriuo vienu metu gali plaukti daugiau nei tūkstantis keleivių.
Vis dar žvali brandaus amžiaus sniego baltumo plaukais ir įdegusiu veidu Leona per septynerius gyvenimo laive metus apiplaukė pasaulį penkis kartus ir aplankė daugiau nei 40 valstybių.
Ji už nuolatinę vietą „Crystal Serenity“ laive moka 145 tūkstančius eurų per metus.
Už tai gauna apartamentus su balkonu, kasdien renkasi maistą iš daugelio patiekalų valgiaraščio ir nuolat kviečiama į vakarėlius su kruizinio laivo kapitonu. Į šią sumą įeina ir palydovas, skiriamas žmogui, kuris keliauja vienas.
Kiekvieną vakarą, kai koncertų salėje gyvai groja orkestras, L.Wachtstetter sukasi ant parketo su jaunais baltas uniformas vilkinčiais vyrais.
„Tai – svarbiausias dienos momentas. Po vienos ar dviejų valandų mano kojos pavargsta“, – prisipažino senjorė iš Floridos, sėdėdama šezlonge ir žvelgdama į virš Ramiojo vandenyno besileidžiančią raudoną saulę.
Per visą tą laiką L.Wachtstetter nė minutei nesuabejojo priėmusi teisingą sprendimą, nes niekuomet nesijaučia vieniša, jos nekamuoja mintys apie artėjantį gyvenimo saulėlydį.
Išties senjorei iš Floridos nėra kada nuobodžiauti: štai laivas nuleido inkarą prie Velykų salos, o dar prieš kelias dienas buvo trumpam sustojęs Peru sostinės Limos uoste, o po to plauks link Naujosios Zelandijos.
Iš ten kruizinis laivas pasieks Perto miestą Australijoje, po to plauks į Keiptauną (Pietų Afrikos Respublika), o iš ten – į Rio de Žaneirą (Brazilija), Majamį (JAV).
Po kelių mėnesių, tiksliau sakant, birželio viduryje, „Crystal Serenity“ nuleis inkarą Stambulo (Turkija) uoste.
Šią datą L.Wachtstetter pasižymėjo, nes ten norėtų atšvęsti savo 87-ąjį gimtadienį.
„Su keletu gerų draugų“, – sakė senjorė, ir šie jos žodžiai nuskambėjo kaip patyrusios keliautojos po pasaulį.
Taip ir yra – senjorė iš Floridos jau plaukė 200 kruizų ir daugumoje miestų apsilankė mažų mažiausiai dešimtis kartų.
Mielai bendraujanti L.Wachtstetter visur turi pažįstamų ir bičiulių.
Būdama jauna Leona retai leisdavosi į ilgas ir tolimas keliones. Ji kilusi iš paprastos šeimos, dirbo slauge ir jai visiškai pakako sekmadieninių išvykų į gamtą, iškylų po atviru dangumi.
Kruizines keliones ir jūrą, tolius ir vėjo siautulį Leona pamėgo susipažinusi su savo vyru Masonu Wachtstetteriu, buvusiu jūrų laivyno pėstininku. Jis po Antrojo pasaulinio karo gerai uždirbo iš nekilnojamojo turto ir žavėjosi ilgomis kelionėmis laivu.
Į pirmąją kruizinę kelionę – iš Majamio į Naująjį Orleaną – pora leidosi 1962-ųjų pavasarį: per 50 metų trukusią santuoką jie buvo išvykę į 88 keliones.
Nuotaikingas poros gyvenimas nutrūko, kai 1997-aisiais Masonas mirė nuo vėžio. Bet prieš mirtį iš žmonos jis paėmė pažadą, kad ji ir be jo leisis į kruizines keliones.
L.Wachtstetter nepamiršo sutuoktiniui duoto žodžio: metai po metų leidosi į kruizines keliones. Gaivus jūros ar vandenyno vėjas suteikdavo jai žvalumo ir nuvydavo užklydusias liūdnas mintis. Tik senjorei darėsi vis sunkiau grįžti į kasdienybę ir tuščius namus Floridoje.
Ir vieną rytą prieš septynerius metus L.Wachtstetter susimąstė: kas, tiesą sakant, ją laiko šiuose tuščiuose namuose?
Trys sūnūs ir septyni anūkai užsuka itin retai, o dauguma jos amžiaus žmonių, draugų ir kaimynų jau iškeliavę anapilin arba gyvena senelių prieglaudoje.
Leonai niekada nebuvo sunku apsispręsti ir pačiai nulemti savo likimą.
Apsisprendusi likusį gyvenimą susieti su kruizais, ji pardavė namą su keturių hektarų žemės sklypu.
Nuo to laiko moteris nė karto nepasigedo savo senųjų namų, nes kruizinio laivo gyvenimas pernelyg veržlus: nuolat nauji veidai, įdomūs susitikimai.
Ir antroji jos aistra – siuvinėjimas – žvelgiant į vandenyną jai suteikia daugiau džiaugsmo nei kadaise jos namo svetainėje.
„Čia taip gražu ir gera kaip pasakoje“, – sakė L.Wachtstetter.
Porą kartų per metus, kai laivas sustoja Majamyje, ji lanko savo šeimą Floridoje. Nors L.Wachtstetter ilgisi sūnų ir anūkų, savo gyvenimo jau nebegali įsivaizduoti sausumoje.
Senjorė tikisi dar pagyventi keletą metų, o sulaukus 90-ies jau nebaisu leistis ir į paskutinę kelionę. Be to, tuomet visiškai ištuštėtų jos banko sąskaita.
Dauguma kruizinio laivo „Crystal Serenity“ įgulos narių priskiria L.Wachtstetter prie savo komandos, lyg ji būtų virėja ar kapitonas. Kai kurie ją net švelniai vadina Lee.
Kaip ir kiekvienam laivo įgulos nariui, ant Lee palaidinukės yra prisegtukas. Jame rašoma: „Leona Wachtstetter – Dancing, Cruising, Enjoying Life“ („Leona Wachtstetter džiaugiasi gyvenimu plaukdama laivu ir šokdama“).
