Jos gelbėjimo operacija tetruko pora minučių, kurios kartais tampa svarbesnės už amžinybę. Jų svarbą ypač gerai žino ugniagesiai gelbėtojai, kai nedvejodami šoka į vandenį ar ugnį.
Tą jie darė ir tą kovo 7-oios vakarą, kai keliolika minučių po šeštos valandos vakaro gavo panešimą, kad Dailidės ežere maždaug 40 metrų nuo kranto atstumu įlūžęs žmogus šaukiasi pagalbos.
„Gavome iškvietimą, sėdome į mašiną, kol nuvažiavome jau buvome apsirengę specialiais rūbais. Aš pasileidau bėgti ledu, kad mergaitė nenugrimztų į dugną, nepaskęstų, nes tokiose situacijose yra svarbi kiekviena minutė“, – gelbėjimo operaciją prisiminė Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, 1-os komandos, 2-os budinčios pamainos vyriausiasis ugniagesys gelbėtojas, vidaus tarnybos puskarininkis Dainius Janušauskas.
Gelbėjimo operacija buvo nelengva. Artėjant lūžtančiu ledu link skęstančios mergaitės, ledas darėsi vis trapesnis, labiau lūžinėjo, D. Janušauskus, likus keliems metrams iki mergaitės, įlūžo ir likusį atstumą įveikė braudamasis per ledus.
Jo kolega, tos pačios pamainos skyrininkas, vyresnysis puskarininkis Artūras Ribinskas, paskui D. Janušauską stūmė roges iš galo ant kurių savo kolegai padėjo užkelti iš vandens ištrauktą sušalusią dvylikametę. Juos su nukentėjusia mergaite iš vandens specialia virve ištraukė krante likę kolegos.
A.Ribinskas teigė, kad tokio amžiaus vaikas šaltame vandenyje gyvas gali išbūti tik keliolika minučių. „Pagalba buvo iškviesta laiku, mergaitę ištraukti iš vandens pavyko labai gretai. Gelbėjimo operacija nuo tos akimirkos kai išlipome iš automobilio truko apie pora minučių“, – sakė A. Ribinskas.
Išgelbėta dvylikametė dar buvo sąmoninga, tačiau išsekusi ir sušalusi. Ugniagesiai mergaitei suteikė pirmąją medicininę pagalbą ir ja rūpinosi, kol atvyko greitosios medicinos pagalbos medikai.
Kaip paaiškėjo vėliau, kartu su mergaite lede įlūžo ir dar vienas vaikas, tačiau išsigelbėti jam pavyko pačiam. Spėjama, kad vaikai eidami didžiosios Dailidės ežero ledu taip mėgino sutrumpinti kelią, kad nereikėtų žingsniuoti aplinkui, tačiau neįvertino gresiančio pavojaus.
D. Janušauskas ir A. Ribinskas džiaugėsi, kad tąkart greitai ir operatyviai dirbo visa jų komanda ir prisipažino, kad išgelbėjus žmogų visuomet apima geras jausmas.
A.Ribinskui tai buvo pirmoji tokia žmogaus gelbėjimo operacija, D. Janušauskui – trečioji.
Nors aplinkiniai vyrus vadina ugniagesiais ir sako, kad jie nusipelno apdovanojimo, patys gelbėtojai savo žygdarbio nesureikšmina, tačiau džiaugiasi, kad pranešimas apie nelaimę buvo gautas pačiu laiku, o gelbėjimo operacija buvo sėkminga ir operatyvi.
