Moteris kiaušinius, būtinai rudus ir naminius, dažys Velykų šeštadienį. Šįmet jie bus puošti spalvingais gėlių raštais ir žėrės auksu.
„Iki šiol kiaušinius dažydavau dažais ir vašku, dažniausiai senoviniais raštais. Šiais metais nutariau išmėginti naują būdą ir margučius išgražinti spalvotomis gėlėmis. Kad saulei pašvietus kiaušiniai spindėtų, juos padengsiu aukso dulkėmis“, – pasakojo moteris.
Ankstų Velykų rytą B.Rumšienė su vaikais ir giminaičiais vyks į Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčią. Šis apsilankymas leis pajusti tikrąjį šventės džiaugsmą. Eidami į maldos namus kauniečiai nešis pašventinti margučių, kuriuos dės garbingoje vietoje ant pusryčių stalo.
Iš bažnyčios B.Rumšienė važiuos į motinos namus, kur tradiciškai su artimaisiais švęs Velykas.
Pirmiausia bus keičiamasi dovanomis, kurios įprastai būna kuklesnės nei per Kalėdas, tačiau ne mažiau brangios širdžiai: margučiai, suvenyrai, atvirukai su linkėjimais, gėlės.
Tituluotos ponios Velykų pusryčiai bus vėlyvi, nes grįžusi iš bažnyčios ji skubės marginti kiaušinių, kurie skirti valgyti ir ant Velykų stalo bus dedami šilti. Margučius moteris vynios į svogūnų lukštus.
Velykų rytą ant stalo bus tiesiama didelė balta staltiesė ir klojamos gausios vaišės: kepta lydeka, įvairiai paruošta silkė, salotos.
„Mūsų šeimoje laikomasi senos lietuvių tradicijos: kad namuose visus metus būtų skalsa, pirmasis nuluptas kiaušinis prie Velykų stalo supjaustomas į tiek dalių, kiek prie stalo sėdi žmonių.
Visi gauna po dalelę to kiaušinio“, – tikino B.Rumšienė.
Vien pasisėdėjimu prie stalo šeima neapsiribos. Jie žada traukti pasivaikščioti į gamtą. Po to kaunietė keps didelę antį su daržovėmis.