Kaune užaugusios Ieva ir Gabrielė turi apie ką pasišnekėti – abiem rūpi mada, grožio procedūros ir gera savijauta.
Anksčiau seserys nebuvo tokios artimos – būdama paauglė Gabrielė nerasdavo bendrų pokalbio temų su aštuoneriais metais vyresne Ieva. Tačiau dabar jos viena kitai atveria net slapčiausias sielos kerteles. Seserys žino, kad asmeninės paslaptys išliks tik tarp jų, rašo „Lietuvos ryto“ šeštadienio priedas „Gyvenimo būdas“.
„Turime brolį Juozą (24 m.) – jis vidurinis, įsiterpęs tarp mūsų. Su juo labai gerai sutariame. Tačiau mergaitiškų temų su broliu neaptarsi, o su seserimi esame geriausios draugės.
Tuo labiau kad Juozo nėra šalia – jis gyvena užsienyje.
Mamos nuopelnas, kad tarpusavio santykiai tvirti. Visi vieni kitus visada palaikome“, – pasakojo šiuo metu Vilniuje įsikūrusi Gabrielė, kurios kairę ranką puošia ištatuiruotas užrašas „Family first!“ (šeimai pirmenybė).
Nors tatuiruotė šaltuoju sezonu būna paslėpta po drabužiais, tvirto ryšio su Ieva Gabrielė negalėtų nuslėpti. Juodvi daug kur būna kartu. Kad ir tą lemtingąjį vakarą, kai pasirodė prabangiame sostinės viešbutyje vykusiame mados renginyje. Iš pirmo žvilgsnio buvo akivaizdu, kad jas sieja giminystė.
Ne tik veido bruožai, bet ir kone toks pat aprangos stilius parodė, kad viešnios – lyg du vandens lašai. Kodėl viena nuo kitos nesitraukė nė per žingsnį?
Gabrielė: Lankydavomės renginiuose atskirai, bet kartu atėjome pirmąkart. Apsirengėme išskirtinai, todėl palikome nepamirštamą įspūdį.
Ieva: Aš to renginio nesureikšminau: ėjome pasižiūrėti naujo Lietuvos rekordo – sukurtos plačiausios suknelės, dekoruotos tūkstančiais žiedlapių.
Seseriai rūpėjo pasižiūrėti į tą suknelę, o aš ją tik palydėjau.
Tądien pasipuošiau Gabrielės sukurta suknele, išryškinančia mano figūrą. Išsiskyrėme, nes kiti buvo apsirengę paprasčiau.
Gabrielė: Tikrai nesiekėme išgarsėti dėl apdarų ar tokiu būdu pranešti apie mano būsimą kolekciją.
– Bet jums buvo malonu, kad jūsų sukurta suknelė leido seseriai sužibėti?
Gabrielė: Ne suknelė svarbiausia, o modelis. Ievai ši vakarinė apranga labai tiko. Būtent jai ji ir buvo siūta.
– Lietuvoje yra nemažai dizainerių. Kodėl nutarėte papildyti lietuviškos mados kūrėjų gretas? Ar nebaisu, kad visiems pritrūks klientų?
Gabrielė: Drabužių dizainą studijuoju kolegijoje, bet šiuo metu esu sustabdžiusi studijas – pusmečiui buvau išvykusi pas brolį. Rugsėjį tęsiu mokslus.
Prieš keletą metų buvau šokėja – su grupe šokdavome Lietuvos ir užsienio klubuose. Stebėjau merginas, pasipuošusias vakarinėmis suknelėmis.
Jau seniai domiuosi mada – man patinka įdomiau apsirengti, derinti drabužius, jų spalvas. O prisižiūrėjusi suknelių pabandžiau sau pasisiūti.
Nebijau konkurencijos, juk kiekvienas atsiskleidžia labai skirtingai. Nėra tokio antro dizainerio kaip aš. Tikrai nesilygiuoju į garsiausią Lietuvos mados kūrėją Juozą Statkevičių – darau tai, kas man patinka.
Kai kurios klientės mano suknelių suranda socialiniame tinkle, tad man nereikia investuoti į parduotuvę.
Turiu ką pasiūlyti ir abiturientėms. Siuvu pagal kiekvienos klientės matmenis. Užsakymų daugėja, ruošiuosi burti komandą, nes greitai nespėsiu viena visko padaryti.
– Ieva, nepadedate seseriai kurti suknelių?
Ieva: Auginu penkerių metų sūnų, esu baigusi plaukų stilisto mokslus. Kuo galiu, tuo padedu ir seseriai. Mano pagalbos reikėjo pristatant pirmąją jos kolekciją – podiumu žingsniavau kaip modelis.
– Dažniausiai dizainerio kolekciją vainikuoja vestuvinės suknelės pristatymas, bet jūsų sukurto nuotakos apdaro žiūrovai neišvydo.
Gabrielė: Nesiekiau kolekcijos pristatyti tradiciškai. Garsių Lietuvos ar užsienio dizainerių nenoriu kopijuoti. Viską padariau savo jėgomis – sukūriau 14 modelių. Pasiruošti neturėjau daug laiko, bet pirmas blynas nebuvo prisvilęs – valgyti galima. Savimi didžiuojuosi, nesustosiu ir toliau kursiu.
Kritika taip pat neišgąsdino, nes kam patinka, tas pirks mano sukneles, kam nepatinka – ne. Į viską žiūriu paprastai – nesistengiu visiems įtikti.
Ieva: Kritika – sveika, vadinasi, dar yra kur tobulėti. Bet, nepaisant piktų komentarų, mano sesuo šaunuolė.
Nemažai žmonių susidomėjo jos kurtais drabužiais, nors tai tik pirma kolekcija. Aš taip pat turiu keletą jos suknelių ir visada sulaukiu daug dėmesio. Viena jų buvau pasipuošusi per Naujųjų metų sutikimą, išgirdau daugybę nuostabos šūksnių.
– Jums nebereikės kitų dizainerių paslaugų, nes galite pasikliauti seserimi.
Ieva: Eidama į renginius pasipuošiu jos suknelėmis. Bet kasdienių drabužių abi perkame užsienyje, nes daug keliaujame.
Gabrielė: Perku ir Lietuvoje. Jeigu prireikia kokios palaidinės, neskrendu jos pirkti į Paryžių. Man, kaip ir daugeliui merginų, patinka jaunimo drabužių prekės ženklai.
Bet užsienyje didesnis parduotuvių pasirinkimas. O dizainerių mūsų šalyje nemažai ir tikrai galima susirasti įdomesnį apdarą.
– Dabar negalite skųstis, kad neturite kuo apsirengti.
Ieva: Puoštis – mūsų silpnybė. Su seserimi dažnai pasijuokiame iš to posakio, nes, atrodo, turime tiek daug drabužių. Bet, kaip ir visoms moterims, kartais iškyla problema: ką apsirengti?
– Nemažai dėmesio skiriate ne tiktai drabužiams, bet ir savo grožiui. Kokie jūsų receptai?
Gabrielė: Moteris turi būti moteriška – tvarkinga, prižiūrinti plaukus, odą. Jeigu žmogus laimingas, tai atsispindi ir jo veide. Bet reikia ir sveikai maitintis, šiek tiek pajudėti.
Ieva: Lankausi treniruoklių salėje, buvo pasiūlymų užsiimti kūno rengybos treniruotėmis, tačiau neturiu tiek kantrybės ir ištvermės.
Sportuoju tik dėl savęs – man gražu stangrus kūnas, kai nėra celiulito, matyti raumenys.
– Akivaizdu, kad nesate abejinga grožio procedūroms.
Ieva: Tam išleidžiu nemažai pinigų. Dažnai pajuokauju: viskas, kas susiję su grožiu, – mano pomėgis.
Netgi pirmąkart sutikusi žmogų ir pažvelgusi į jį galėčiau pasakyti, kaip jam reikėtų patobulinti savo išvaizdą.
– Suknelių iškirptės išdavė, kad galite būti pasinaudojusi ir grožio chirurgų paslaugomis.
Ieva: Būtų kvaila meluoti. Tikrai nesu nusistačiusi prieš plastines operacijas. Kas man patinka, tai ir darau. Po gimdymo teko padailinti krūtinę. Ji nebuvo negraži ir maža, bet norėjau pakoreguoti jos formą ir didesnės apimties.
Gabrielė: Mano grožio receptai natūralūs. Kol kas nėra poreikio kreiptis į plastikos chirurgus, bet nesu prieš tokias procedūras. Jeigu moteris mato trūkumų ir dėl to blogai jaučiasi, kompleksuoja, manau, verta ką nors pakoreguoti, kad ji labiau savimi pasitikėtų.
Juk dabar ne tie laikai, kai mūsų tėvai dėl išvaizdos nieko nedarė. Skalpelis nebėra grožio priešas.
– Nors kolekcijos finale nebuvo nuotakos suknelės, kokios norėtumėte savo vestuvėms?
Ieva: Ne kiek tų vestuvių norėčiau, kiek apsivilkti tą suknelę. Įsivaizduoju, kad ji turėtų būti nuostabi, – viršus aptemptas, o apačioje daug plono šilko sluoksnių. Suknelė turėtų būti ilga.
Šiuo metu neturiu draugo, kuris galėtų nusivesti prie altoriaus, bet apie suknelę pasvajoti galima. Su vaiko tėvu nebuvome susituokę, o prieš metus ir išsiskyrėme.
Mėgaujuosi gyvenimu ir pasvajoju apie vestuves. Tekėčiau tik vieną kartą, todėl šventė turėtų būti įspūdinga.
Gabrielė: Norėčiau minimalistinės vestuvinės suknelės, bet pati jos nekurčiau – patikėčiau kitam dizaineriui. Įsivaizduoju, kad pasipuoščiau balta trumpa suknele.
Su širdies draugu pasikalbame ir apie vestuves, ir apie vaikus, bet nei vieno, nei kito dar nenoriu. (Juokiasi.)
