Dėl alkoholio viską praradęs, bet iš šios duobės išsikapstęs Alytaus rajono gyventojas Mindaugas jau treti metai gyvena blaiviai ir sėkmingai kuria naują gyvenimą. Tačiau trisdešimtmetį vyrą slegia jam nuolat kabinama alkoholiko etiketė, kurią vis klijuoja praeities nepamirštantys aplinkiniai. „Jeigu kaime kas nors atsitinka, kas nors ką nors apvagia, žvilgsniai vis krypsta į mane. Tačiau jau užsiauginau storą odą ir dabar tiesiog nekreipiu dėmesio, kas ką šneka. Dauguma taip elgiasi ir nori įgelti iš pavydo, nes mato, kad man pradėjo sektis – susiremontavau namą, atgavau prarastą vairuotojo pažymėjimą, įsigijau automobilį, o susiradęs darbą sparčiai kylu pareigose“ , – gerais pokyčiais gyvenime džiaugėsi Mindaugas. Lydinti sėkmė vyrą skatina atkakliau siekti savo svajonių. Viena jų – įsigyti pažymėjimą, kad galėtų vairuoti vilkiką ir vežioti krovinius. „Gal šis darbas leis uždirbti daugiau ir gyvenimas taps dar gražesnis“, – vylėsi Mindaugas. Dešimt metų alkoholizmo liūne murkdęsis vyras į praeitį grįžti nenori. „Buvau įklimpęs į tokią duobę, į kurią sugrįžti daugiau nebenorėčiau. Alkoholis iš manęs atėmė ne tik žmoną ir dukrą, nuo manęs nusigręžė net mano tėvas“, – pasakojo Mindaugas. Problemos – nuo paauglystės Linksmybės ir alkoholis Mindaugui rūpėjo jau nuo šešiolikos metų. „Turėjau daug laisvės, man viskas buvo „padėta ant lėkštutės“, tad ką norėjau, tą dariau. Kadangi mano tėvai buvo išsiskyrę, susipykęs su vienu iš tėvų, galėjau išeiti pas kitą“, – atviravo vyriškis. Laikui bėgant, jo gyvenime problemų tik daugėjo – alkoholį lydėjo vagystės, muštynės, akistatos su teisėsauga, galiausiai vyrui už savo nuklydimus teko bausmę atlikti Pravieniškių pataisos namuose. Mindaugas teigė ilgai nepripažinęs, kad turi priklausomybę alkoholiui ir visus įtikinėjo, kad nustoti gerti jis gali vos tik panorėjęs. Po ilgų artimųjų raginimų susitvarkyti savo gyvenimą ir įtikinėjimų kreiptis pagalbos vyras „užsikoduoti“ bandė du kartus, tačiau nei pirmasis, nei antrasis bandymai nebuvo sėkmingi. „Pirmą kartą negėręs atsilaikiau apie pusę metų, antrą kartą – vos mėnesį. Esu tikras, kad taip buvo dėl to, jog pats „užsikoduoti“ visai nenorėjau, tai dariau dėl kitų, norėdamas įrodyti, kad galiu negerti“, – sakė Mindaugas. Dėl alkoholio visi nusisuko Per tą pusmetį, kai vyras buvo „užsikodavęs“ pirmą kartą, jis vedė, su žmona susilaukė dukros. Mindaugui vėl pradėjus gerti, namuose vis dažniau įsiplieksdavo konfliktai, muštynės, kol to neapsikentusi žmona paprašė skyrybų. „Pernelyg tam nesipriešinau ir išsiskyriau. Stipriai pašlijo santykiai ir su tėvu, su kuriuo labai gerai sutardavome. Tad likau visiškai vienas. Mane supo tik draugai, su kuriais toliau grimzdau į alkoholizmo liūną. Laimei, turėjau dukrą ir tik mintys apie ją mane dar šiek tiek laikė ant kojų“, – tamsaus gyvenimo periodo išgyvenimais dalijosi vyras. Po skyrybų su žmona jis turėjo ne vieną moterį. Kitas vyras atsirado ir jo buvusios žmonos gyvenime. Šeimą sugrąžino meilė „Kai nuvažiuodavau aplankyti dukrą ir pamatydavau savo buvusią žmoną, man širdis suvirpėdavo, ilgėdavausi jos, jaučiau jai stiprią trauką. Iš jos pusės jaučiau tą patį. Supratau, kad, nepaisant visko, mylime vienas kitą, todėl ne kartą taikėmės ir vėl gyvenome kartu. Ji buvo palikusi mane ir dar kartą, tačiau dabar tikiu, kad trečias kartas nemeluoja. Mes vėl esame kartu ir tikiuosi, kad iki skyrybų prieiti jau nebeteks“, – pasakojo vyras. Paklaustas, ar dar kartą vedė savo buvusią žmoną, vyras tik atšovė: „O kam? Mes ir be „popierių“ vienas kitam tebeesam vyras ir žmona. Niekas nežino, kad mes buvom išsiskyrę, visi tebegalvoja, kad esam vedę iki šiol. Ir gerai, tai juk tik mūsų reikalas“. „Susigriebti“ panoro pats Trečias kartas nemelavo ir tada, kai Mindaugas nusprendė vėl pabandyti išsigydyti nuo priklausomybės alkoholiui – jau treti metai vyras jo neragauja. „Iš pradžių niekas netikėjo mano nuoširdžiu noru pasveikti, aplinkiniai pašaipiai numodavo ranka, esą tai vėl tęsis neilgai, tačiau tąkart pats labai norėjau sugrįžti į normalų gyvenimą, atsistoti ant kojų. Man nusibodo neblaiviam šlaistytis gatvėje, nieko naudingo neveikti ir kęsti kitų patyčias, smerkimą, niekinimą. Supratau, kad nebenoriu, jog greitai auganti dukra savo tėvą prisimintų kaip girtuoklį, gėdintųsi manęs ir niekintų“, – teigė vyras. Svarbiausia – palaikyti ir nepriekaištauti Iš naujo kabintis į gyvenimą vyrui morališkai ir psichologiškai padėjo Alytaus rajono savivaldybės gydytoja Dalia Kitavičienė, kuri kuruoja priklausomybių mažinimo Alytaus rajono šeimose programą. Užklupus silpnumo akimirkoms, nesėkmėms ar niūrioms nuotaikoms, Mindaugas bet kada galėjo paskambinti gydytojai ir jai išsipasakoti, gauti patarimų. „Toks palaikymas man labai daug reiškė, suteikė stiprybės ir noro eiti pirmyn. Svarbiausia, kad mane supantys žmonės niekada nesigręžiotų į mano praeitį, neprikaišiotų. Reikia žiūrėti, kas yra dabar. Noriu pamiršti viską, kas buvo ir ateitį kurti tik šviesiomis spalvomis“, – atviravo Mindaugas.

Vyras pakilo iš liūno, o kaimynams nė motais – talžo toliau