R. Ambarciumianas sovietiniais laikais būtinąją karinę tarnybą atliko Pagėgiuose. Čia jaunas kareivėlis susipažino su savo būsimąja žmona. Susituokė, išvyko gyventi į Kalnų Karabachą. R. Ambarciumianas ten sunkiai dirbo akmenų skaldykloje. Bet kiekvienais metais ši šeima atvykdavo atostogų į Pagėgius. Čia atsikraustė 1986 metais, bet prasidėjus Kalnų Karabacho ir Azerbaidžano karui jis grįžo ginti savo tėvynę. Dar netgi Lietuvoje įsigytą medžioklinį šautuvą „Belka" ten išsivežė.
Kaip Kalnų Karabachas, kuriame kaip ir visoje Armėnijoje dauguma gyventojų yra krikščionys, atsidūrė musulmoniško Azerbaidžano teritorijoje?
„Gruzijoje gimęs ir Sovietų sąjungos vadovu tapęs J.Stalinas kažkodėl nemėgo Armėnijos. Jis atidavė Kalnų Karabachą Azerbaidžanui, o dar šešis mažesnius regionus – Turkijai, kuri už tai pažadėjo importuoti iš Sovietų sąjungos socializmą ir siųsti toliau – į kaimynines musulmoniškas šalis, – pasakojo R. Ambarciumianas. – Taip ir Ararato kalnas atsidūrė Turkijos teritorijoje.
Armėnijoje nuo seno yra gaminamas geriausias konjakas „Ararat“. Dabar turkai reiškia armėnams pretenzijas, kodėl konjakas vadinamas „Ararat“, juk Ararato kalnas yra Turkijoje, ir aiškina, kad nesvarbu, jog ir Armėnijoje tas kalnas matomas. O armėnai turkams atrėžia: „Kodėl ant jūsų šalies vėliavos pavaizduotas pusmėnulis? Armėnijoje mes tokį irgi matome“.
Turkijai atiteko ne tik Vano ežeras, bet ir Armėnijos sostinė tokiu pat pavadinimu. Jeigu pasaulis pripažintų, kad tai – armėnų tautos genocidas, Turkija turėtų grąžinti Armėnijai užimtus regionus, išmokėti kompensacijas. Pirmoji šalis, pripažinusi armėnų genocidą, 1965 metais buvo Urugvajus. Tai padaryti yra pažadėjusios Austrija, Vokietija ir dar 21 šalis. Iš 52-ejų Jungtinių Amerikos Valstijų 43 šį faktą jau pripažino.
2013 metais R. Ambarciumianas kartu su pagėgiškiu Zenonu Komskiu nuvyko į Kalnų Karabachą. Jie teigė, kad ten vis dar tebešaudoma, apsilankę viename miestelyje nematė nė vieno sveiko namo – visi be stogų. Buvo nuėję prie kapo, kuriame palaidotas vyriškis, aręs lauką ir kliudęs miną – be tėvo liko septynios dukros.
O R. Ambarciumianas su žmona Zita užaugino du sūnus ir dukrą.
Sūnus Ovikas iki pensijos dirbo Pagėgių policijos komisariate, matyt, karštas armėniškas būdas nulėmė policininko profesijos pasirinkimą. Kitas sūnus Arūnas gyvena Klaipėdoje, o dukra Lijana – šiuo metu Norvegijoje. Lijanos vaikų vardai Arūnas ir Erelika. Išvertus iš armėnų kalbos šis vardas reiškia Saulė.
R. Ambarciumianas Armėnijoje buvo įsigijęs elektriko mechaniko specialybę, buvo laisvųjų imtynių sporto meistas, persikėlęs į Pagėgius dirbo taip pat treneriu, dar Sovetsko uoste – kranistu. Vyras buvo įsidarbinęs ir Sovetsko celiuliozės-popieriaus kombinate. Uždarius valstybinę sieną, jis niekur nebedirbo.
R. Ambarciumian pastebėjo, kad lietuvių daug išvyksta į užsienį, bet armėnų dar daugiau išvažiuoja. Jų šalyje žemės nederlingos, daug kalnų, bet darbštūs armėnai niekur neprapuola.
