Tačiau tai jam nepadėjo susirasti draugės, nors jos paieškos vyksta jau keletą metų.
Pilietiškų jaunų žmonių Vilniuje daug, tačiau Vytauto prisipažinimas, kad pagal galimybes aukoja valdžiai pinigus politinių kampanijų metu, taip pat nesulaukė dailiosios lyties dėmesio.
O juk vilnietis praėjusiais metais Liberalų sąjūdį sušelpė du kartus. Vieną kartą jis paaukojo 40, kitą kartą – 20 litų.
V.Bučelis siekia ne tik susirasti širdies draugę, bet ir įgyti dar vieną specialybę.
Tad jis net dviejose mokyklose studijuoja banko operacijas ir buhalterinę apskaitą.
„Išrankios arba baikščios“, – tai Vytauto atsakymas į klausimą, kodėl jis dar be poros. Bet jaunas vyras atkaklus – vis rašo pažinčių skelbimus tikėdamasis, kad laimės valanda išmuš.
– Kodėl kilo mintis išspausdinti pažinčių skelbimą laikraštyje, juk yra daugybė kitų būtų susipažinti su mergina? – V.Bučelio paklausė „Sostinė“.
– Skelbimai laikraščiuose nėra vienintelis būdas, kuriuo naudojuosi mėgindamas susipažinti. Skelbiausi radijo stotyse, internete.
Tiems, kurie tvirtina, kad pažinčių skelbimai laikraščiuose – atgyvenęs dalykas, atsakysiu taip: jeigu laikraščiuose dar spausdinama reklama, kodėl negali būti tokių skelbimų?
Beje, pastebėjau, kad, išspausdinus skelbimus skirtinguose laikraščiuose, sulaukiu atsiliepiančių skirtingų moterų. Tuščios skylės dar nepasitaikė. Nebūna, kad niekas nepaskambintų, neparašytų. Vadinasi, tai tinkamas būdas susipažinti.
Tarkime, išspausdinus skelbimus bulvarinėje žiniasklaidoje gaunu žinučių iš nedirbančių, niekur nesimokančių merginų ir moterų. Kai skelbimas pasirodo rimtesniame laikraštyje, sulaukiu inteligentiškesnių moterų skambučių.
Tai nesunku paaiškinti: vienus laikraščius skaito menkesnio išsilavinimo moterys, kitus – aukštesnio.
– Kas jums paskambino po pastarojo skelbimo?
– Nenorėčiau minėti pavadinimo, bet su manimi susisiekė vienos politinės partijos tarybos pirmininkė. Ji siūlė ateiti į pasimatymą.
Susitarėme susitikti, bet aš jai nepasirodžiau tinkamas kavalierius. Ji neatėjo į pasimatymą, bet apie tai iš ryto pranešė. Gal per mažai ja domėjausi?
– O ta moteris norėjo diskutuoti vien apie politiką?
– Nežinau, turbūt ne. Kalbėjome apie pasimatymą, skirtą pabendrauti.
Vėliau paskambino kita moteris. Netrukome išsiaiškinti, kad mus sieja poezijos, dailės pomėgis. Juk mano eilėraščius spausdino „Literatūra ir menas“, kadaise esu studijavęs dailę.
Patiko, kad ši moteris iš pradžių prisistatė menininke. Tik vėliau paaiškėjo, kad jos pašaukimas – medicina, moteris dirba gydytoja.
Taip pat parašė mergina, kuri baigusi mokslus, įsisukusi į tėvų verslą, dirba buhaltere. Štai tokios įvairios moterys man skambina.
– Kiek metų trunka draugės paieškos?
– Kelerius. Išmėginau ne tik laikraščius, radijo stotis, bet ir socialinius tinklus. Į pastaruosius išsiunčiau apie tūkstantį skelbimų. Deja, sulaukiau mažai atsakymų.
Ėmiau galvoti: galbūt socialiniuose tinkluose skelbiamos anketos bėgant laikui paseno? Gal tie žmonės padidino bendravimo ratą ir nebeieško naujų draugų?
Vis dėlto svarbiausia nenuleisti rankų, būti aktyviam.
– O gal geriau nueiti į klubą, koncertą – ten jauni žmonės susiranda draugų?
– Klubai, koncertai man nėra visiškai svetimas dalykas. Bet nuo mokyklos laikų nusprendžiau gyventi blaiviai. Nežinau kodėl.
Tiesiog geriau, kai ryte galvos neskauda, jautiesi gerai.
– Esate prisiekęs blaivininkas?
– Nuo mokyklos laikų neišeitų nė butelio alkoholio, kurį esu išgėręs.
– Nurodote, kad ieškote 25–35 metų draugės. Gal tai kliūtis? Juk tokio amžiaus merginos, moterys arba turi draugus, arba jau yra sukūrusios šeimą?
– Draugė gali būti ir jaunesnė. Bet paprastai jaunesnės dar studijuoja, jos siekia kopti karjeros laiptais, jų kitokie pomėgiai.
Vyresnės moterys rimčiau žiūri į šeimą.
– Susitikti bent su viena iš atsiliepusiųjų pavyko?
– Nė karto nepavyko. Nežinau kodėl.
Gal moterys labai išrankios? O gal jos ko nors bijo? Kartą viena paskambino ir manęs tiesiai šviesiai pasiteiravo: „Ar jūs nesate koks nusikaltėlis?“
Manau, kad būsimajai draugei nekeliu išskirtinių reikalavimų. Kartelė nuleista palyginti žemai. Kita vertus, jeigu ji bus visai prie žemės, taip pat nebus gerai.
Skelbimuose nenurodau, kad atsilieptų tik tam tikras pareigas einančios moterys. Mano skelbimai skirti plačiajai auditorijai. Juk laikraščių skaitytojai – nuo prezidento iki gatvių šlavėjo.
– Gal tik vilnietės tokios išrankios? Gal provincijos merginos mieliau bendrauja, eina į pasimatymus?
– Pats esu iš provincijos, į Vilnių atvažiavau mokytis prieš 15 metų, tad galiu palyginti.
Didelių skirtumų tarp provincijos merginų ir vilniečių nepastebiu. Sakoma, kad emigrantai sukūrė Ameriką.
Tas pat ir Vilniuje, kuriame gyvena daugybė atvykėlių iš kitų miestų.
Atvykau į sostinę iš Jurbarko rajono.
Buvau hipis, ilgaplaukis, greitai dideliame mieste pasidariau visiems savas.
Dabar jau ir plikė šiek tiek šviečia, be to, manau, kad ilgi plaukai atrodytų vaikiškai. Viskam savas laikas.
– Vis dėlto kada nors ateis laikas, kai galų gale eisite į pirmąjį pasimatymą. Ar nedrebės kojos?
– Suprantu, kad kalbėtis akis į akį – ne tas pat, kas bendrauti sėdint prie kompiuterio monitoriaus. Visko gali pasitaikyti. Taip, galime nusivilti vienas kitu.
„Religingas 31 metų vyras be žalingų įpročių, turintis žurnalisto, apskaitininko profesijas, besimokantis banko operacijų tvarkytojo specialybės, ieško draugės.“ Panašių skelbimų Vytautas Bučelis prirašė šimtus, bet širdies draugės iki šiol nesurado. Kodėl?
Merginos lengvai kibo ant jauko
Gali būti, kad poros nerandantis vyriškis skelbimuose netinkamai pateikia vilionių žymes.
Prieš kelerius metus kauniečiams skirtas laikraštis „Laikinoji sostinė“ atliko žurnalistinį bandymą. Į pažinčių portalus buvo įkeltas tokio turinio skelbimas: „Esu 42 metų kaunietis verslininkas, verslas sekasi puikiai. Ieškau draugijos kelionei į Maljorką. Merginos ir moterys iki 25 metų, jei susidomėjote, paskambinkite ar parašykite. Atvirai prisipažinsiu, iki grožio idealo man toli, bet, manau, vyrui grožio nereikia, užtenka geros galvos ir raumenų. Jei būsi man maloni, apmokėsiu ne tik kelionę, grįši su dovanomis.“
Į skelbimą per savaitę atsiliepė 8 merginos, iš jų 5 sakėsi esančios studentės iš Vilniaus.
Merginos atsiuntė savo mobiliųjų telefonų numerius, o kelios siūlėsi kuo greičiau susitikti.
