Jennifer tėvai Bich Ha ir Huei Hann Panas labai didžiavosi jos pasiekimais. Jie patys buvo pabėgėliai iš Vietnamo, dirbo juodadarbiais automobilių dalių gamykloje ir svajojo, kad dviejų jų vaikų laukia šviesus gyvenimas, kokio jie patys nepatyrė, rašo „The Washington Post“.
Viskas buvo melas
Tačiau tas šviesus gyvenimas Jennifer atveju buvo tobulai sudėliotas melas. Ji nebaigė net vidurinės mokyklos, jau nekalbant apie Toronto universitetą, nors taip sakė savo tėvams. Sausį baigėsi šios jaunos, 28 metų moters teismas, ji ilgam sėdo į kalėjimą už tai, kad su samdomais žudikais suplanavo savo tėvų nužudymą. Tačiau tik dabar buvo papasakota visa sukrečianti šios jaunos, daug problemų turinčios moters istorija.
Įspūdingai suregztą apgavysčių tinklą atskleidė „Toronto Life“ žurnalistė Karen Ho, kuri buvo Jennifer klasės draugė katalikiškoje mokykloje. Mergina ėmėsi sunkiai įsivaizduojamų priemonių, kad tik tėvai nesužinotų, jog jų auksinei mergaitei iš tiesų nesiseka. Karen Ho, pasitelkdama teismo dokumentus ir interviu, sudėliojo mozaiką, parodančią Jennifer virsmą iš ne pagal amžių subrendusios pradinės mokyklos mokinės iki chroniškos melagės, kuri klastodavo pažymių knygeles, stipendijų raštus ir universiteto dokumentų nuorašus – ir viskas tam, kad išsaugotų savo tobulą įvaizdį. Galiausiai auksinė mergaitė netgi nusamdė žudikus, kad šie nužudytų jos tėvus.
Mokyklos bendruomenėje Jennifer jautėsi puikiai, visiems buvo pažįstamas jos skambus, aukšto tono juokas, ji lengvai bendravo ir su vaikinais, ir su merginomis, ir su azijiečiais, ir su baltaisiais, ir su sportininkais, ir su moksliukais bei menininkais. Po pamokų Jennifer lankė plaukimo ir kovos menų treniruotes. Tačiau už draugiško, savimi pasitikinčio fasado slypėjo nevisavertiškumo, nepasitikėjimo savimi ir gėdos kamuojama asmenybė. Tą buvo galima suprasti nebent iš nedaug kam matomų pačios padarytų nedidelių įpjovimų vidinėje dilbių pusėje.
Niekada nesimokė universitete
Tikroji Jennifer niekada nesimokė universitete. Ji net nebaigė vidurinės mokyklos. Jennifer tėvai buvo įsitikinę, kad ji – A lygiu besimokanti pirmūnė, nors iš tiesų ji daugiausiai gaudavo B įvertinimų. Daugeliui vaikų tai atrodė pagarbos vertas dalykas, tačiau jos griežtoje šeimoje – visiškai nepriimtinas. Tad vidurinėje mokykloje ji klastodavo savo pažymių knygeles.
Merginai pavyko gauti išankstinį priėmimą į Toronto Ryersono universitetą, tačiau paskutiniais metais prastai sekėsi, ir ji nesugebėjo baigti mokyklos. Universitetas savo pasiūlymą atsiėmė. Iš paskutiniųjų siekdama, kad tėvai nesužinotų tikrųjų jos pažymių, Jennifer melavo, kad nuo rudens pradės studijas Toronto universitete. Melavo, kad porą metų pasimokiusi planuoja pereiti į farmakologijos programą, kuri buvo jos tėvo svajonė. Tėvas jautėsi pakylėtas ir nupirko jai nešiojamąjį kompiuterį.
Jennifer rankiojosi panaudotus biologijos ir fizikos vadovėlius, pirkosi mokslo priemones. Rugsėjį apsimetė, kad dalyvauja „fuksų“ šventėje. Kai atėjo metas mokslams, Jennifer padirbo ir tėvams pakišo dokumentus, patvirtinančius, kad laimėjo 3 tūkst. dolerių stipendiją. Susikrovusi knygas mergina eidavo „studijuoti“. Tėvai galvojo, kad ji eina į paskaitas, tačiau ji eidavo į viešąsias bibliotekas.
Už svajones sumokėjo gyvybe
Taip ji apsimetinėjo ilgai, o „baigusi“ Toronto universitetą tėvams pasakė, kad jie negalės dalyvauti jos baigimo ceremonijoje, nes neužteko bilietų. Tėvams tai pasirodė įtartina, jie pradėjo aiškintis ir galų gale sužinojo tiesą. Kai Jennifer prisipažino apie apgavystes, Pan namuose gyvenimas apsivertė.
Bich ir Hannas Jennifer ir jos brolį Felixą augino ypač sureikšmindami sėkmę moksluose, dėl to ribojo jų veiklą. Jennifer, kuri po pamokų užsiėmė dailiuoju čiuožimu, fortepijonu, kovos menais ir plaukimu, o naktimis mokydavosi, buvo draudžiama lankytis bet kokiuose vakarėliuose. Apie susitikinėjimą su vaikinais net nebuvo kalbos. Namuose tėvai laikė trofėjų spintas, kuriose eksponavo dukters apdovanojimus.
Kai tėvai sužinojo, kad visos jų pastangos buvo veltui, savo dabar jau suaugusiai dukteriai jie skyrė dar daugiau apribojimų. Jokio mobiliojo telefono. Jokio nešiojamojo kompiuterio. Jokių slaptų pasimatymų su savo vaikinu Danieliu Wongu.
Nors galiausiai pavyko išsikovoti daugiau laisvių, Jennifer vis tiek buvo pikta. Ji galvojo, koks geresnis būtų jos gyvenimas, jeigu nebūtų tėvų. Taigi Danieliui padedant ji suplanavo nužudyti tuos du žmones, kurie jos gyvenimą darė panašų į namų areštą.
Teisme apibūdinta scena yra siaubinga. Žmogžudystė buvo suplanuota taip, kad atrodytų lyg apiplėšimas. Jennifer vaidino bejėgės liudininkės vaidmenį, kai trys samdyti vyrai – Davidas Mylvaganamas, Lenfordas Crawfordas ir (įtariama) Ericas Cartis nušovė jos motiną ir sunkiai sužeidė jos tėvą. Ji paskambino 911, kad sustiprintų įspūdį, jog yra nekalta. Žiniasklaida iš pradžių apie įvykį ir pranešė kaip apie žiaurų, žmogžudyste pasibaigusį apiplėšimą. Tačiau nusikaltimą tyrę policininkai po poros savaičių nustatė, kad į imigrantų porą šaudė visai ne atsitiktiniai plėšikai ir ne be jų pačių dukters žinios.
Sausį teismas pripažino Jennifer ir tris vyrus kaltais dėl pirmojo laipsnio žmogžudystės ir pasikėsinimo nužudyti. Jiems skirta kalėjimo bausmė iki gyvos galvos be teisės į paleidimą 25 metus.
