Šokių mėgėja G.Golcienė per dešimt metų išmaišė tokius renginius ne tik sostinėje, bet ir Kaune, Druskininkuose, Palangoje. Tačiau ištekėjusi moteris ten vyksta tik pasišokti, o ne ieškoti pažinčių.
Kodėl šeimą turinti G.Golcienė nutarė lankytis šokių vakaruose „Kam per trisdešimt“?
– Mano vyras laisvalaikiu pradėjo valdyti parasparnius. Pasijutau vieniša. O jis man sako: susirask hobį. Nuėjau sportuoti, bet pasirodė nuobodu.
Netrukus pažįstama pakvietė į šokių vakarą „Kam per trisdešimt“. Man ten labai patiko. Nuo to laiko sekmadienio vakarai visada būdavo suplanuoti.
Dažniausiai šokiai prasideda 18 valandą, baigiasi pusę dešimtos vakaro, todėl gražiai praleidus vakarą galima puikiai išsimiegoti prieš darbo dieną.
– Ne paslaptis, kad žmonės į šokius dažniausiai eina susipažinti. Ar jūs to vengdavote?
– Kai šokti pakvietusiam vyriškiui pasakau, kad esu ištekėjusi, jis suglumsta. Po to žmogus apsisprendžia, ar jis nori su manimi pašokti, ar nori megzti naujus ryšius. Kadangi suprantu, kad vyrai ateina susipažinti, informuoju juos, jog negaištų laiko. Tačiau tik nedidelė dalis vyrų nori tiktai pašokti.
Tokiuose šokių vakaruose per 10 metų patyriau vos vieną nemalonų atvejį. Kai pasakiau, kad esu ištekėjusi, šokio partneris supyko, apsisuko ir išėjo iš šokių salės. Jis paliko mane aikštelėje.
O kiti pasibaigus šokiui palydi į vietą, kur sėdėjau.
Bet aš mėgstu pašokti ir viena, nesėdžiu ir nelaukiu, kol iškvies. Net vakaro vedėjas neretai pasako: „Šokti kviečia moterys.“ Tuomet rodau iniciatyvą.
– Nors vakaro afiša skelbia, kad laukiami per 30 metų slenkstį perkopę šokėjai, ateina daug senjorų.
Jūsų tai netrikdo?
– Man džiugu, kad žmonės sekmadienį nesėdi prie televizoriaus, dar juda.
Jie gražiai apsirengia ir prasmingai leidžia laiką.
– Sutuoktinis nepavyduliauja dėl jūsų pomėgio?
– Aš jį kviečiu eiti kartu, bet jam nepatinka nei publika, nei muzika. Tiesa, kartą buvo nuėjęs su manimi, todėl žino, kas ten vyksta.
– Kuo skiriasi šokių vakarai kituose miestuose?
– Visur jie panašūs. Iš kitų kiek išsiskiria Druskininkų „Eglės“ sanatorijoje rengiami šokiai – ten renkasi ir vaikai, ir jaunuoliai, ir senjorai.
Lankydamasi įvairių miestų šokių vakaruose pastebėjau, kad prastėja šokėjų skonis – moterys į šokius ateina mūvėdamos kelnes, džinsus. Aš laikausi senos tradicijos – visada pasipuošiu suknele.
