Kraupiai nužudytos moters duktė prabilo apie išgyventą košmarą

Britei Lauren Bell neteko ilgai galvoti renkant vardą naujagimei dukrai. L.Bell nusprendė ją pavadinti Penny – savo mamos atminimui. Penny Bell buvo nužudyta prieš 24-erius metus. Užpuolikas jai smeigė peiliu daugiau nei 50 kartų.

Kai buvo nužudyta motina, Lauren buvo tik devyneri.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Kai buvo nužudyta motina, Lauren buvo tik devyneri.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Aug 31, 2015, 10:56 AM, atnaujinta Oct 18, 2017, 5:19 AM

Tai įvyko 1991-ųjų birželį, dienos šviesoje, vietoje su daug žmonių, tačiau užpuolikas nebuvo surastas, rašo „Daily Mail“. Nepaisant policijos tyrimų – daugiau kaip 8 tūkst. apklausų ir 2500 rašytinių pasisakymų – nebuvo nustatyta, kas tikrasis nusikaltėlis.

Be to, policijos darbas nebuvo idealus – jie pametė Penny nagus, užteršė svarbius mėginius. 2000-aisiais dar kartą ištirtos kraujo dėmės nusikaltimo vietoje, tačiau tai nepadėjo.

Ši žmogžudystė – viena labiausiai gluminančių neužbaigtų bylų pastaraisiais dešimtmečiais.

Lauren buvo vos 9-eri, kai jos mama, sėkminga verslininkė, buvo žiauriai nužudyta.

Tai sukrėtė visus šeimos narius. Tėvas Alistairas, kuris irgi buvo įtariamasis, paniro į depresiją.

Nenustos kalbėti apie mamą

Lauren būdama 21-erių visiškai palūžo. Bet pernai rugsėjį ji irgi tapo mama. Tai jai padėjo.

„Puikiai žinojau, jog dukrą noriu pavadinti Penny, – sakė moteris. – Iš pradžių svarsčiau, ar sakant šį vardą kasdien ir vėl nekiltų skausmas, susijęs su mano mamos mirtimi.

Tačiau mano mama visą gyvenimą buvo kupina džiaugsmo ir charizmatiška, todėl supratau, jog pagerbčiau ją, jei dukrą pavadinčiau šiuo vardu. Dukros vardas man padėjo.“

Lauren prakalbo atvirai, nes nenori, jog jos mamos nužudymo byla būtų pamiršta, kai nusikaltėlis tebėra laisvėje. Ji kaltina policijos aplaidumą.

„Niekada nenustosiu kalbėti apie ją, – tvirtino Lauren. – Mano mama yra verta atsakymų. Kodėl žudikas turėtų gyventi nematydamas ir negirdėdamas jos vardo? Policija padarė daug siaubingų, neapdairių klaidų. Mašinoje buvo daug įkalčių, tačiau ji nebuvo tinkamai apsaugota, todėl visi įkalčiai užsiteršė ir jų nebebuvo galima naudoti tyrime.

Jie nukirpo mamos nagus, nes manė, jog po jais gali rasti žudiko DNR. Tačiau nagai dingo 17-ai metų. Kai juos pagaliau surado, jie irgi buvo nešvarūs.

Policija prisipažino, jog jie negali nieko padaryti, nebent kažkas suteiks svarbios informacijos arba prisipažins.“

Šauksmai liko neišgirsti

Lauren šiuo metu 33-eji. Ji šiuo metu gyvena Bakingamšyre su savo partneriu ir yra išėjusi motinystės atostogų. Nepaisant siaubingų įvykių, moteris yra nusiteikusi pozityviai – ji mano, jog laimingą gyvenimą gyvena tik savo mamos dėka.

Penny mirties aplinkybės tebėra paslaptis. Ji namus renovuojantiems statybininkams pasakė, jog išeina su kažkuo susitikti ir išvyko 9:40 ryto. Ji paskutinį kartą matyta gyva 10 valandą, vakarinėje Londono regiono dalyje, kelyje netoli sporto centro. Pasak Lauren, ši vieta jų šeimai nebuvo svarbi.

Du liudininkai matė, kaip Penny mašina slinko 16 kilometrų per valandą greičiu, jos žibintai įspėjančiai mirksėjo. Kai viena mašina su ja prasilenkė, buvo panašu, kad Penny su kažkuo grumiasi automobilio viduje. Ji šaukėsi pagalbos, tačiau niekas nesustojo. Kūnas rastas po valandos.

Policija įtarė sutuoktinį

Lauren tą popietę mamos laukė prie mokyklos ir svarstė, kodėl ji taip vėluoja. Galiausiai ją pasiėmė kaimynas. Mergaitė su savo 11-mečiu broliu Matthew buvo su kaimynu iki tol, kol tėtis atvažiavo jų pasiimti namo.

„Kai grįžome namo, prie durų laukė kažkoks nepažįstamas vyras, – pasakojo Lauren. – Jis tėčiui prisistatė kaip detektyvas iš Metropolitano policijos. Mums liepta nueiti pas kaimyną, kol suaugusieji kalbėsis.

Kartu su pareigūne sėdėjome ant sofos ir laukėme. Pamenu, ką mačiau grįžusi namo – tėtis klūpėjo ant grindų ir kūkčiojo. Pribėgau ir apkabinau jį.

Jis pasakė, jog mama dingo, bet rasta jos mašina, o jis turi eiti padėti policijai. Tėtis pridūrė, kad turime melstis, jog tai – ne ji. Tuo metu nesupratau, ką jis nori pasakyti.“

Lauren ir Matthew buvo su giminėmis, kol policija apklausinėjo Alistairą. Jis, Penny vyras, buvo vienas iš pirmųjų įtariamųjų.

Policija kitą dieną nusivedė jį prie lavono, kad pasakytų, ar kūnas iš tikrųjų jo žmonos.

„Tėtis vėliau papasakojo, jog buvo siaubinga matyti visas žaizdas, – sakė Lauren. – Jis išbėgo iš kambario ir ėmė vemti. Tada policija tęsė apklausą.

Tėtis vėliau tą dieną man ir broliui pasakė, jog mama negrįš. Jis patvirtino, jog tai iš tikrųjų buvo Penny, ir ji negyva. Man prasidėjo isterija, o mano brolis, kuris visada buvo ramesnis, tiesiog nutilo.

Jam buvo 11, o man – 9-eri. Tokio amžiaus vaikams paprastai aiškinama, jog po lova nesislepia pabaisos, tačiau tėtis mums pasakė, jog pabaisa atėmė mamos gyvybę. Bėgant laikui turėjau susitaikyti su tuo, kad jis tebėra laisvėje.“

Užpuolikas gali būti pažįstamas

Kai Lauren sukako 10, šeimos darbuotojas atskleidė, jog jos tėtis buvo homoseksualas ir prieš susituokdamas su Penny turėjo ilgai trukusius santykius su kitu vyru. Kai ji paklausė tėčio, ar tai tiesa, jis nebandė gintis, tačiau prisipažino, kad labai mylėjo Penny.

„Policija paklausė tėčio, ar gali paviešinti informaciją apie jo praeitį, – prisiminė Lauren. – Jis sutiko, nes tikėjosi, kad tai padės tyrimui.

Tačiau žiniasklaidoje papasakota situacija atrodė niekinga, todėl tyrimas sustojo. Kai policija atskleidė tą informaciją, jie nebesulaukdavo jokių su žmogžudyste susijusių skambučių, nors anksčiau jiems skambindavo apie 250 žmonių per dieną.“

Moteris įsitikinusi, jog žudikas buvo Penny pažįstamas – ji nebuvo išprievartauta ar apvogta.

Praėjus metams po žmogžudystės, šeimos draugas Johnas Richmondas prisipažino, jog buvo su Penny tą rytą, kai ji mirė. Jis areštuotas ir apklaustas, tačiau netrukus paleistas.

„Policija mums sakė, kad nusikaltėlį ras per 6 savaites, – prisiminė Lauren. – Kai buvau vaikas, maniau, kad jie tesės savo pažadą. Jie to nepadarė, todėl dingo mano pasitikėjimas.“

Tėtis atstūmė dukrą

Penny mirtis labai sukrėtė jos šeimą. Visi Lauren pirmųjų devynerių metų prisiminimai apie mamą tiesiog dingo – tai tikriausiai buvo psichologinis gynybos mechanizmas. Jie niekada nesugrįžo.

„Norėčiau turėti gražių prisiminimų su mama, – prisipažino moteris. – Tačiau jų neturiu, tarsi nebūčiau gyvenusi pirmuosius devynerius metus. Kai galvodavau apie mamą, prieš akis iškildavo nuotrauka svetainėje ir prasidėdavo liūdesys, baimė bei netekties jausmas.“

Brolis Matthewas išvažiavo mokytis, ir Lauren liko gyventi su tėčiu.

„Tėtis visiškai palūžo po mamos mirties, – pasakojo ji. – Jis ilgus metus kentė siaubingą depresiją, man tai buvo labai sunku. Kai mirė mama, man reikėjo žmogaus, į kurį galėčiau atsiremti. Tėtis manimi rūpinosi, tačiau leido suprasti, jog manęs nelabai nori.

Kai man buvo 19, jis paprašė manęs išsikraustyti ir paaiškino, kad nebegali mylėti.

Man buvo labai skaudu, kaltinau save. Kai išsikrausčiau, jaučiausi vieniša – manęs niekas nemylėjo besąlygiškai.“

Moteris su tėčiu nebendravo 10 metų. Kai Lauren buvo 21-eri, ji palūžo.

Labai džiaugiasi dukra

„Supratau, jog mano siela buvo sužeista, – prisiminė ji. – Penkerius metus lankiausi pas terapeutą, kuris man išaiškino, jog niekas nebuvo mano kaltė. Susitaikiau su tėčiu, bet supratau, kad bus geriau, jei nuo jo laikysiuosi atokiau.

Išmokau būti stipri, supratau, jog galiu neleisti patirčiai manęs valdyti. Sunkiausiais momentais mane guodė tai, kad mama buvo žmogus, kuris mylėjo gyvenimą. Žinojau, kad ji norėtų, jog būčiau laiminga.“

Lauren darbo reikalais keliavo po pasaulį. Ji šiuo metu gyvena su vaikinu, jų santykiai puikūs ir tvirti. Moteris pernai sužinojo, kad laukiasi.

„Tai buvo netikėta, – prisipažino Lauren. – Tuo metu gėriau kontraceptinius vaistus, todėl nėštumas buvo neplanuotas.“

Ji labai myli savo dukrelę, kuriai dabar 11 mėnesių.

„Labai džiaugiuosi, kad Penny gimė, – sakė moteris. – Kadangi vis dar neprisimenu gyvenimo su mama, kai buvau maža, meilė Penny padėjo suprasti, kaip tikriausiai jautėsi mano mama.

Ji į mano gyvenimą atnešė daug džiaugsmo ir juoko, todėl vardas Penny man primena gerus dalykus, o ne siaubą.

Vieną dieną papasakosiu jai apie jos senelę, bet šiuo metu noriu ją normaliai užauginti. Man svarbu, kad ji augtų mylinčioje ir stabilioje aplinkoje.“

Lauren vis dar tikisi, kad jos mamos žudikas bus sugautas.

„Suprantu, jog yra tikimybė, jog niekada negausime atsakymo, bet aš kovosiu, – teigė ji. – Noriu, kad žudikas pamatytų mano ir mano manos veidą, ir prisimintų, ką padarė.

Būčiau labai dėkinga, jei atsirastų žmonių, kurie turi daugiau informacijos apie žmogžudystę.“

Parengė Dorotėja Noreikaitė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.