Kad jos nebūtų atskleistos, imamasi net tokių priemonių kaip konfidencialumo sutartys, nors kartais pakanka tiesiog pasitikėti žmogumi. Lietuvoje valymo paslaugas teikiančios bendrovės „Meri Popins“ valymo darbų vadovė Julija Tunkevič sutiko papasakoti apie šią reikalingą, tačiau dažnai nepastebimą ir neįvertinamą profesiją.
Moteris, šioje srityje dirbanti jau daugiau nei penkerius metus, pasakojo, kad istorijų, kai tvarkytoja ir namų savininkė tapo draugėmis, Lietuvoje nėra girdėjusi: „Palaikomi šilti santykiai, bet jie išlieka dalykiški. Tam, kad klientas į namus įsileistų svetimą žmogų, jis turi juo pasitikėti ir jaustis patogiai.“
Su aukštaisiais išsilavinimais
J.Tunkevič pasakojo, kad privačių namų valymui vykdoma labai griežta darbuotojų atranka: „Tikriname rekomendacijas, ar jos būtų realios, ar fiktyvios, išgirstame buvusių darbdavių ar klientų nuomones apie tą žmogų. Reikalaujame sveikatos patikros pažymėjimo, detaliai aiškinamės gyvenimo aprašymo duomenis. Mūsų kolektyvas nedidelis, tačiau bet ko priimti nesinori.“
Rekomendacijos tikrinamos kalbantis su buvusiais darbdaviais ar šeimomis, kuriose tvarkytoja anksčiau dirbo: „Paprastai gyvenimo aprašyme ir motyvaciniame laiške kandidatės viską labai gražiai surašo, bet būna taip, kad tiesos tame nėra, todėl visuomet reikia patikrinti.“
Dauguma įmonėje dirbančių tvarkytojų ir valytojų turi aukštuosius ar aukštesniuosius išsilavinimus. Moteris teigimu, tai padeda lengviau ir greičiau planuoti darbą: „Turime architektę, ekonomę, teisininkę, inžinierę. Žmonės dirba pagrindinį darbą pagal specialybę, o laisvu laiku, vakarais ar kitu patogiu laiku, dirba pas mus. Mes tokių darbuotojų ir ieškome, kad jie būtų išsilavinę, kadangi žmogus turintis išsilavinimą dažniausiai ir mąsto kitaip, plačiau. Net atliekant valymo darbus jis sistemiškai mato objektą, o nesimėto nuo vieno kampo prie kito, mes tai labai vertiname.“
Praėjus atranką, dar atsižvelgiama ir į kandidatės amžių: „Geriausia, kad būtų nuo 30 iki 50 metų. Tokio amžiaus žmogus dar gali fiziškai dirbti ir jau turi švaros pojūtį. Šiaip pas mus biurus valo ir 60-metės, tačiau aš jau pati sakau, kad ir man gaila, nes po to gali ir nugarą paskaudėti, ir šiaip sunkiau dirbti, todėl tokių darbuotojų nedaug.“
Pašnekovė tikina, kad valytojais ar tvarkytojais norinčių dirbti vaikinų ar vyrų daug neatsiranda: „Buvo vienas vaikinas, kuris mums skambino, tačiau jam nelabai tiko pas darbo pobūdis. Matyt, čia jau iš prigimties yra labiau moteriškas darbas prižiūrėti ir tvarkyti namus.“
Pašnekovė pasakoja ir apie skirtingą vyrų ir moterų požiūrį į švarą: „Vyrai dažniausiai žiūri į veidrodžius ir langus – tai, kas turi blizgėti. O, tarkim, kad nuo vandens maišytuvo nuvalytos visos kalkės – mato moterys. Vyrams tiesiog svarbu, kad viskas blizgėtų.“
Priekabūs klientai
Kartais pasitaiko ir tokių klientų, kurie kruopščiai tikrina, ar darbas buvo atliktas kokybiškai: „Labai gražiai išvalėme visą namą, grindys blizgėjo, bet namo savininkas apsimovė baltas kojines ir vaikščiojo po namą jomis trindamas grindis. Po to tikrino, ar kojinių padai vis dar balti, ar neišsitepė. Namas buvo gana didelis, tai jis gal pusę valandos visur vaikščiojo, trynėsi tas kojines. O prieš mums išvažiuojant jis į namą įleido savo aviganį, kuris buvo lauke.“
Paklausta, ar valymo darbai atliekami tik tada, kai namuose nėra klientų, pašnekovė tikino, kad pasitaiko įvairių situacijų: „Būna tokių atvejų, kai klientas tiesiog įleidžia ir vėliau priima atliktus darbus. Tvarkytojoms irgi patogiau taip dirbti, nes dažnai būna sudėtinga tvarkyti, kai objektas nedidelis. Tarkim, trys kambariai, dirba trys tvarkytojos, o namuose dar yra keturi šeimos nariai. Būna, kad vieną kambarį tvarkytojos išvalo, tuomet šeimos nariai ten kažką veikia, ir tą kambarį reikia iš naujo valyti. Taip pat ir laiko atžvilgiu užtrunka.“
Pasitaiko ir tokių klientų, kurie per petį stebi, kaip tvarkytojos dirba: „Būna ir tokių atvejų. Tuomet reikia psichologiškai nusiteikti, kad klientas vertins mūsų darbo rezultatą, o ne patį procesą. Tada maloniai paaiškiname klientui, kad kai darbus baigsime, jis bus informuotas ir galės juos priimti“, – sakė moteris.
J.Tunkevič pasakojo, kad klientai naminius gyvūnus dažniausiai uždaro, kad jie netrukdytų tvarkytojoms dirbti, tačiau prisiminė vieną istoriją, kai kates auginantys žmones jas paliko laisvai bėgioti po namus: „Buvo toks atvejis, kai viena tvarkytoja paniškai bijojo kačių, o tuo metu tame objekte, kurį ji tvarkė, buvo kelios katės ir jos nebuvo uždarytos. Jos pradėjo labai trukdyti ir šokinėti, netgi ant tvarkytojos. Tai tvarkytojai ten buvo psichologinis stresas, nes ji tų gyvūnų bijojo jau nuo vaikystės. Kadangi tai buvo reguliarus tvarkymas, paprašėme, kad kitą kartą tos katės būtų uždarytos.“
Moteriškai paplepa
Paprašyta pasidalinti paslaptimis, kurias žino tik valymo darbais užsiimančios moterys, J.Tunkevič nenoriai leidžiasi į kalbas, atskleisdama tik keletą paprasčiausių žinių: „Ne visada brangios priemonės yra geriausios. Pavyzdžiui mūsų, Lietuvos gamintojų, prekės yra gana neblogos, nors ir nėra brangios. Jos kartais net gi geresnės už tas, kurias daugiau reklamuoja.“
Moteris pasakoja, kad pats darbo pobūdis verčia ieškoti būdų kaip jį atlikti efektyviau ir greičiau: „Visos žinios ir gudrybės atsiranda su patirtimi. Mums darbą reikia atlikti greitai ir kokybiškai. Kokybiškai galima atlikti ir labai ilgai valant, o mums tai padaryti reikia greitai. Tam reikia žinių ir gebėjimo planuoti. Pavyzdžiui reikia žinoti, kad valymą reikia pradėti nuo viršaus.“
Nors tvarkytojos darbas – fizinis, tačiau moteris tikina nuovargio nejaučianti: „Man jo tiesiog nebūna. Čia tikriausiai priklauso nuo žmogaus. Tokį darbą ir dirba tie žmonės, kuriems jis nesunkus. Pavyzdžiui, jei aš turėčiau visą dieną sėdėti biure, tai būčiau pavargusi jau po 3 valandų. O kai visur važiuojame valyti ir tvarkyti, mūsų kolektyvas moteriškas, tai mes ir pakalbame, ir pajuokaujame. Padeda ir tai, kad darbus dalijamės. Nėra taip, kad vienas žmogus siurbia ir viską valo, o kitas šveičia vonią ir virtuvę. Viską dalijamės po lygiai – kas dirba sunkesnį darbą, po kiek laiko apsikeičia ir daro lengvesnį. Kuo didesnį objektą gauname, tuo daugiau žmonių važiuoja jį tvarkyti.“
Išvažiavimai tvarkyti objektų išblaško nuo rutinos: „Man dėl to ir patinka šitas darbas, nes nėra monotonijos. Tai priklauso nuo skambučių iš klientų, užsakovų. Pavyzdžiui, kiekvienos dienos vakarą aš jau žinau, kur važiuosiu rytoj, ir kiekvieną dieną taip keičiasi.“
Užsisako ir vidutiniokai
Namų tvarkymas, pasak moters, jau nebėra tik turtingiesiems prieinama paslauga. Vis daugiau vidutiniškai gyvenančių žmonių užsisako namų tvarkytojų paslaugas: „Kai tik pradėjau dirbti, tai gal ir buvo prabangos dalykas. Dabar labai madoje samdyti namų tvarkytojas, visokių butų matome.
Tačiau, kalbant apie pastovų valymą, dažniausiai sulaukiame užsakymų iš šeimų, auginančių vaikus. Mamos vis tiek nori išeiti į darbą, kai tik baigiasi dekretinės atostogos. Tuomet ima auklę ir pastovų namų tvarkymą. Tai labai patogu ir greičiausiai apsimoka, nes ateina savaitgalis, nereikia tvarkytis, galima pabūti su vaikais ar kažkur išvažiuoti pailsėti. Šiais laikais tai jau nėra prabanga, o jau greičiau būtinybė, nes dėl greito gyvenimo tempo tvarkymuisi nebelieka laiko,“- pastebėjimais dalijosi valymo darbų vadovė.
Nors valo kitų žmonių namus ar darbo vietas, paklausta, ar po darbo savaitės lieka noro ir motyvacijos susitvarkyti savo namus, moteris šypteli: „Kaip kada, priklauso nuo darbo užimtumo, iš ten ir tas noras. Aš dirbu kiekvieną dieną, tai savaitgalius noriu leisti su vaiku.“
