Prieš porą metų paklausta, ko labiausiai trūksta iki visiškos laimės, sėkmingą karjerą UNICEF (Jungtinių Tautų vaikų fondas) padariusi J.Majauskaitė neslėpė – šeimos, kurioje augtų vaikai.
„Mano gyvenime šeima būtų viena svarbiausių. Beprotiškai myliu vaikus. Ir vaikystėje savanoriškai prižiūrėdavau mažesnius kiemo vaikus.
Net svajojau tapti vaikų gydytoja ar chirurge, kad galėčiau užsiimti visos žmonijos bėdomis“, – sakė Jovita.
Netikėtai užgimusią Jovitos ir Marijano meilę šią vasarą vainikavo vestuvės, o šeimos saitus dar labiau sutvirtino neseniai gimęs sūnus.
Pratinasi prie mamos vaidmens
Jei tik nepučia žvarbus vėjas ir nelyja, Jovita ir Marijanas iš ryto sostinės senamiesčio grindiniu stumia vežimėlį į Bernardinų sodą. Ten sutuoktiniai porą valandų nesustodami suka ratus – Markas Vytautas mėgsta miegoti judančiame vežimėlyje.
Marijanui tėvystė nėra naujiena. Vyras iš ankstesnės santuokos turi šešerių metų sūnų ir septynmetę dukterį, jie su mama gyvena Kaune.
O daugybės svetimų vaikų buitį ir jausmus gerai pažįstanti Jovita dar pratinasi prie motinos vaidmens.
Nėštumo metu Jovita jautėsi gerai, tad dirbo iki paskutinės dienos – penktadienį dar buvo darbe, o sekmadienį pagimdė.
„Savo nėštumą stebėjau tarsi iš šalies. Atrodo, nieko nedarai, bet pilvas auga, o vieną dieną tavyje užsimezgusi gyvastis su savo misija įžengia pro pasaulio langą“, – žvelgdama į miegantį sūnų nusišypsojo Jovita.
Jovita buvo vadinama neakivaizdine mama, siekiančia padėti skurdžiai gyvenantiems vaikams Kambodžoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje.
Viešėdama Siera Leonėje, Kambodžoje, Kenijoje, Tanzanijoje, Haityje J.Majauskaitė regėjo daug širdį draskančių istorijų – kūdikių ir jų motinų mirtį, badą, skurdą.
Jos pačios gyvybei buvo kilęs rimtas pavojus.
2012 metais iš viešnagės Siera Leonėje Jovita parsivežė ne tik sukrečiančių įspūdžių, bet ir maliariją, buvo patekusi net į reanimacijos palatą.
Gerąja fėja jau seniai vaikų vadinama J.Majauskaitė stengėsi nepraleisti nė vienos UNICEF rengiamos kelionės į kokį nors vargo paženklintą kraštą. Tik šį rudenį ji nevyko į Tanzaniją, nes gyveno paskutines kūdikio laukimo savaites.
Jovita prisipažino, kad gimus Markui Vytautui dar labiau ėmė suprasti skurdžiose šalyse gyvenančių moterų dalią.
„Galvoju apie gamtos galią – vaikai net sunkiausiomis sąlygomis kažkaip lieka gyvi. Dabar būdama mama 24 valandas per parą suvokiu, kad kai kam tai gali būti beprotiškai sunku. Vaiko gimimas priverčia greitai visko išmokti“, – kalbėjo J.Majauskaitė.
Dalijasi darbais
Marijanas Marką Vytautą maudo ir migdo. Patyręs choreografas ir režisierius dirba iki vėlumos, todėl naktį prie vaiko keliasi Jovita. Vyras iš ryto imasi tėvo pareigų, leidžia žmonai porai valandų nulėkti į darbą.
„Dirbu savanoriškai. Negaliu visiškai atsiriboti nuo darbų. Maža organizacija, reikalų daug, nesinori visko palikti likimo valiai“, – sakė Jovita.
Ar lengviau būti mama, ar vadove?
„Nedaug dar turiu patirties, tačiau manau, kad motina būti sunkiau. Nėštumo metu perskaičiau galybę knygų, kaip auklėti, ugdyti vaiką. Bet kai jis gimsta, paaiškėja, kad nežinai elementariausių dalykų, net kaip mažylį nuprausti. Esu įsitikinusi, kad užauginti dorą ir laimingą žmogų sunkiau, nei padaryti svaiginamą karjerą“, – prisipažino J.Majauskaitė.
Kad išugdyti dorą asmenybę prasmingiau, nei olimpinėse žaidynėse iškovoti aukso medalį, sutiko ir Marijanas, galintis didžiuotis savo profesiniais laimėjimais.
Žinomas šokio pedagogas ir režisierius, pripažintas ne tik mūsų šalies, bet ir pasaulio publikos, dirba su gausia šokėjų, apšvietėjų, vizualiųjų menų meistrų komanda.
M.Staniulėnas yra televizijos projekto „Lietuvos balsas“ režisierius, kasmet režisuoja ir kuria choreografiją M.A.M.A. apdovanojimams.
Vyras aštuonerius metus šoko įvairiuose teatruose Lietuvoje ir užsienyje. Vėliau Kaune atidarė jaunimo šiuolaikinio šokio klubą „Studija M“. Kaip tik tuo metu susipažino su įvairiais šokių stiliais, pradėjo dalyvauti varžybose. Jis yra dukart pasaulio hiphopo čempionato nugalėtojas.
M.Staniulėnas sėkmingai atsiskleidė ir kaip kūrėjas – pasipylė miuziklai, šokio spektakliai, televizijos projektai. Ne kartą choreografas dirbo su JAV, Pietų Korėjos muzikantais, kūrė šokius jų vaizdo klipams.
Marijanas užsienyje dirbo ir pedagogu, vedė seminarus Amerikoje.
Jis yra pasirašęs sutartį su Turkijoje vykstančio grožio konkurso „Miss Exlusive of the World“ rengėjais, ten triskart dirbo kaip choreografas ir režisierius.
Pirmoji santuoka daug išmokė
Prieš atvykdamas į Vilnių Marijanas 15 metų gyveno Kaune.
Pirmoji nepavykusi santuoka suteikė jam gyvenimiškų pamokų. Vyras tapo ramesnis ir kantresnis. Gimus sūnui Marijanas nesunkiai atsisakė daugybės vakarėlių.
„Kiekvienas, kuris gyvena su kūrybingais žmonėmis, žino, kad su jais labai sunku. Tokie žmonės yra dideli egoistai, savimylos, galvoja daugiausia apie save.
Bet aš savo spyglius aplaužiau. Nauja šeima, įsipareigojimai privertė susimąstyti, daugiau nusileisti, tobulėti“, – sakė M.Staniulėnas.
Nors šokis jam jau daug metų yra tarsi gaivus oras, Jovitos šokti jis nė karto nemokė.
„Net vestuvinio valso nepamokė. Bet kai nueiname į klubą, tikrai galiu didžiuotis turėdama tokį šokių partnerį“, – kalbėjo Jovita.
Nelengva įsivaizduoti, kaip racionali, savo profesijai atsidavusi vadovė ir meniškos sielos šiuolaikinio šokio virtuozas gali harmoningai derėti.
„Mes esame skirtingi, bet abu žiūrime viena kryptimi, tikime tomis pačiomis vertybėmis, net esame šiek tiek idealistai. Tiesa, aš labiau skraidau padebesiais, o Jovita tvirčiau stovi ant žemės. Kartais aš ją kilsteliu į aukštybes, kartais ji mane nuleidžia ant tvirto pagrindo“, – šmaikštavo M.Staniulėnas.
***
Istorijos tęsinį skaitykite šeštadieniniame „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
