Mokėti vieną šimtą ar net daugiau eurų ji neišgalėtų, nes kavinėje uždirba tik tris šimtus eurų ir dar gauna sūneliui skirtą dviejų šimtų šešiolikos eurų išmoką. Vien jam tos išmokos neužtenka, nes reikia sauskelnių, įvairių vitaminų ir vaistų, kadangi labai dažnai serga, stengiasi nupirkti geresnio maisto, atsilyginti kaimynei už jo priežiūrą ligos metu. Pati Jovilė stengiasi neimti nedarbingumo pažymos, kad darbdaviui nekeltų problemų ir atlyginimas dar nesumažėtų.
Prieš metus su vaikais persikėlusi į Alytų iš Jonavos moteris tikėjosi greičiau surasti darbą, ir tikrai labai greit rado darbą kavinėje. Taip pat pavyko už trisdešimt eurų išsinuomoti butą, bet dabar šeimininkai nusprendė jį parduoti po poros mėnesių. Buvo užėjusi į Alytaus miesto savivaldybės socialinės paramos skyrių prašyti socialinio būsto. Čia išgirdo, kad tik po septynerių metų sulauks – didelės eilės.
„Gal Kalėdų Senelis pakuždės į ausį kokiam nors geradariui alytiškiui, kuris sutiktų pigiai ar tik už komunalinius mokesčius mums išnuomoti butą. Aš sąžiningai sumoku visus mokesčius ir gyvenu tvarkingai. Dalį baldų turiu.
O neseniai su vaikučiais parašėme laišką labdaros ir paramos fondui „Algojimas“ ir paprašėme dviejų aukštų lovytės, nes visi trys kartu miegame vienoje lovoje. Ir naujos skalbimo mašinos. Atsiliepė ir žadėjo padėti iš surinktų lėšų būsimame labdaros telemaratone „Ištieskime gerumo ranką nuskriaustiesiems“. Be gerų žmonių pagalbos sunkiai išgyvenčiau“, – įsitikinusi dvidešimt penkerių metų moteris.
Užjaučia darželio auklėtojas
Tik atvykus į Alytų, jai pavyko gauti sūneliui vietą darželyje „Girinukas“ prie pat namų, grupėje su sveikais vaikučiais. Jovilė užjaučia auklėtojas, nes joms nelengva su Deimantu. Vaikas dar netaria nė vieno žodžio, sunkokai vaikšto. Su juo darželyje dirba logopedas, kineziterapeutas. Papildomoms privačioms logopedo pamokoms mama neturi pinigų.
„Prašiau pagalbos socialinių paslaugų dienos centre. Atsakė, jog priimtų, tik jei sūnelis būtų sunkaus, o ne vidutinio neįgalumo. Bet gimusiam jam buvo nustatytas lengvas Downo sindromo lygis. Nežinau, kaip keisis toliau. Jokie specialistai nedrįsta prognozuoti.
Visą nėštumą apžiūros echoskopu nieko blogo ar net įtartino nerodė. Deimantas gimė išnešiotas ir svėrė keturis kilogramus vieną šimtą penkiasdešimt gramų. Atrodė, jog niekuo nesiskiria nuo kitų naujagimių. Tik jį apžiūrėjusi vaikų gydytoja nustatė įtariamą Downo sindromą, kurį rodė skersinė raukšlė delne ir raukšlė kakle, specifinė akių forma, žemas raumenų tonusas.
Po kelių mėnesių atliktas genetinis tyrimas įtarimus patvirtino. Iš pradžių labai sunkiai išgyvenau tokią žinią, bet pamažu susitaikiau su likimu. Deimantukas mielas, švelnus vaikas, jam visur ir su visais gerai. Labai myli sesę, ir ji broliuku džiaugiasi. Viliuosi, jog užteks jėgų ištverti visus likimo išbandymus“, – sakė jauna mama.
Kai ji laukėsi sūnelio, vyras už sukčiavimą buvo nuteistas penkeriems metams ir šešiems mėnesiams nelaisvės. Dar liko dveji metai. Jovilė ir jis pats parašė malonės prašymą prezidentei, kad išleistų į laisvę anksčiau.
„Man būtų tikrai lengviau. Vyras pažadėjo keisti gyvenimo būdą. Sakė, tvirtai apsisprendė. Vaikus jis labai myli. Manęs neskriausdavo“, -- tvirtino priversta viena rūpintis neįgaliu sūnumi ir mažamete dukra bei įveikti kitus šeimos rūpesčius Jovilė.
Norintys padėti jiems šviesesne nuotaika pasitikti Kalėdas, galėtų pervesti pinigų į „Algojimo“ sąskaitą – LT05 7300 0101 2121 7083, paskirties laukelyje nurodant, kad auka skiriama Deimantui.
