Viktoras aiškiai žino, kokią moterį nori turėti šalia savęs. Jis svajoja apie namų šeimininkę, kuri prižiūrėtų namus, o jis tuo tarpu eitų dirbti ir išlaikytų šeimą. Ar gi ne svajonių jaunikis?
– Viktorai, ką veikiate gyvenime?
– Neseniai baigiau darbo biržos pasiūlytus virėjo kursus. Šiuo metu ieškau pastovaus darbo. Nesiseka. Draugės vis apgaudinėja. Ieškojau pažinčių ir per televiziją, bet nėra šiais laikais rimtų merginų. Teko ir į „TV pagalbą“ važiuoti, bet mane ten apgavo.
– Kaip apgavo?
– Pripiršo tokią Veroniką, kuri valkatauja po visą Lietuvą, važinėja tai pas vieną, tai pats kitą. Labai nusivyliau.
– Baigėte virėjo specialybę. Turbūt antrąją pusę žadate lepinti gardžiais patiekalais?
– Tikrai taip. Viską gaminu. Net cepelinus.
– Tai kokios panelės ieškote?
– Amžius turėtų būti iki 38 metų. Man pačiam vasarą bus 30. Nenoriu jokių mažvaikių, kadangi turėjau tokių, tai nelabai domina. Ieškau paprastos, rimtos, nepasikėlusios ir kad žinotų, ko nori iš gyvenimo.
– O ko jūs pats norite iš gyvenimo? Kokie jūsų gyvenimo tikslai?
– Na, man svarbu, kad ji būtų draugiška. Kad nelakstytų.
– Ką pats mėgstate veikti laisvalaikiu?
– Vasarą mėgstu važinėti prie jūros, į gamtą. Rudenį grybauti ir uogauti. Esu dirbęs ir ūkyje. Dabar gyvenu su sesės šeima. Ji turi du vaikus ir vyrą.
– O pats nebuvote sukūręs šeimos?
– Su viena drauge išgyvenau septynerius metus, planavom vestuves, tačiau prieš dvejus metus ji mirė nuo vėžio. Tačiau vaikų nesugyvenome – ji negalėjo jų turėti.
– Kokia turėtų būti mergina apie kurią svajojate?
– Ne su grožiu gyvensi. Man reikia, kad ji būtų rimta. Jokių grožio etalonų neturiu.
– Kokiais būdais ieškote antrosios pusės?
– Internetu, per socialinius tinklus, dedu skelbimus ir į televiziją.
– Ar daug sulaukiate merginų laiškų?
– Kas iš to, kad sulaukiu? Pabendraujame ir prasideda nesąmonės.
– Kokios?
– Iš karto pradeda prašyti papildyti sąskaitą. Kaip aš galiu pildyti sąskaitą žmonėms, kurių nesu gyvenime matęs? Dar būna, kad apsimeta moterimis kaliniai, kurie prašo papildymų. Tokius dalykus pats išsiaiškinu – jeigu nekelia ragelio, atmetinėja ir paskui žinutėmis ima plūsti necenzūriniais žodžiais, suprastu, kad žmogus iš įkalinimo įstaigos.
– Ar yra buvę, kad eitumėte į aklus pasimatymus?
– Teko. Važiavau ir į Kėdainius. Atrodė mergina nebloga, bet kai pas ją nuvažiavau, turėjau bėgti. Ji mane įkišo į kažkokią landynę pas bomžus, o pati išėjo su kitais nuotykių ieškoti. Landynėje langai buvo užkalti plėvelėmis, aplinkui pilna valkatų drebančiomis rankomis. Gerai, kad pavyko pabėgti. Tiesa, tada mane apvogė, turėjau grįžti tranzuodamas.
– Kokiais būdo bruožais pats pasižymite? Kuo sužavėtumėt merginas?
– Sako, kad esu simpatiškas, paprastas, mylintis vaikus. Labai myliu vaikus, padedu seseriai juos auginti. Jos vyras dirba, todėl aš labai daug prisidedu prie vaikų auginimo. Jei ne aš, ji nepajėgtų susitvarkyti. Dėl žalingų įpročių – rūkau. Ar geriu? Kaip visi normalūs žmonės. Tik per šventes.
– Žodžiu, esate svajonių jaunikis – ir ūkyje galite dirbti, ir valgį gaminti, ir vaikus prižiūrėti.
– Tikrai taip. Ir paravėti daržus mėgstu.
– Jei atsirastų mergina, kur su ja gyventumėte?
– Man nėra skirtumo. Gali ir ji pas mane gyventi, galiu ir aš persikelti. Mergina gali turėti negalią. Man tikrai nėra svarbu. Na, kad tik ant patalo negulėtų.
– Ką galite pasiūlyti merginai, su kuria planuotumėte bendrą gyvenimą?
– Iš pradžių bendravimą, o vėliau ateitis parodys. Juk eisiu dirbti, tai finansiškai tikrai išlaikysiu. Ant merginos sprando tikrai nesėdėsiu. Mano manymu, vyras turi dirbti, o moteris turėtų būti namų šeimininkė.
Norite susipažinti su Viktoru Stoniu? Rašykite el. paštu gyvbudas@lrytas.lt.
