Pirmosiomis nubudimo sekundėmis prie medicininių aparatų ir įrenginių prijungtas vaikinas neslėpė emocijų – itin emocionaliai jis išreiškė džiaugsmą, kad gali kvėpuoti ir kalbėti.
Kai jo tėtis Philipas paklausė, kaip jis jaučiasi, atsakymas buvo suvirpinantis iki sielos gelmių: „Esu labai laimingas. Aš taip seniai to laukiau. Galiu kvėpuoti... Ir kalbėti“, – džiaugėsi po operacijos atsigaunantis vaikinas.
Nors kiek sunkiai ir nevisai rišliai, tačiau jis savo artimiesiems pasakė, kad jaučiasi nuostabiai ir pridūrė, kad dar niekada taip gerai nėra jautęsis.
Širdies transplantacijos vaikinas laukė aštuonis mėnesius. Visą tą laiką paauglys ir jo šeima buvo nežinioje, svarstė, ar sulauks širdies ir ar pavyks sudėtinga operacija.
Tačiau akivaizdu, kad medikus darbas nenuėjo perniek – Trevoras pabudo, sąmoningai ištarė pirmuosius žodžius ir savo nuoširdumu pakerėjo visą pasaulį.
