Kambaryje trūksta oro
Žiemą paspaudus speigui V.Šabunkaitė ir jos sutuoktinis Saugirdas Petrulis (49 m.) vakarais stebi termometro rodmenis, nes turi apsispręsti – miegos lauke ar kambaryje.
Pora terasoje miega, kai lauke temperatūra nenukrinta žemiau aštuonių laipsnių šalčio.
Bet neseniai iš vakaro tiek ir buvo, o ryte prabudęs vyras pastebėjo, kad termometro stulpelis rodo 15 laipsnių žemiau nulio.
Vilija tą rytą juto kojų sąnarių skausmą – jai tai buvo ženklas, kad gerokai spūstelėjo speigas.
Bet pakilus iš terasoje stovinčios lovos, pasimankštinus, po to pasivaikščiojus su šunimis sąnarių maudimas atlėgo. Daugiau skausmas nepasikartojo.
Kai labai šaltomis naktimis sutuoktiniai pereina nakvoti į sodo namą, Vilijai po kelių nakvynių jau norisi grįžti į terasą. Kambaryje jai pradeda trūkti oro.
Kiekvieną vakarą moteris nekantriai laukia, kiek laipsnių šalčio parodys termometras. Mat jai labai norisi į sapnų karalystę leistis gamtoje. Terasoje prieš miegą Vilija, gulėdama lovoje, grožisi mėnuliu, sniego patalais.
Šie gražūs vaizdai nejučia priverčia sudėti bluostą.
Miega su kašmyro pižamomis
V.Šabunkaitė miegoti lauke įprato prieš trejus metus – vieną tvankų vasaros vakarą niekaip negalėjo užmigti kambaryje, todėl į terasą išsinešė pripučiamąjį čiužinį ir ant jo puikiai išsimiegojo. Jos miego nesutrukdė vabzdžiai, nes terasą nuo jų saugojo tinklinės užuolaidos.
„Kai tą naktį išmiegojau lauke, supratau, kad kambaryje daugiau nebemiegosiu. Ryte pabudusi stebėjau, kaip medžiuose šokinėja voverės. Buvo taip gera, gaivu“, – prisipažino Vilija, į sodo namelį nebegrįžusi miegoti net prasidėjus rudeniui. Į žmonos guolį terasoje netrukus persikėlė ir vyras, tad porai teko pasirūpinti nauja lova.
Vilijai į rankas atsitiktinai pakliuvo suomių žurnalas, kuriame ji aptiko straipsnį apie sveiką miegą ir lovų pavyzdžių. Vienoje nuotraukoje buvo matyti, kad ant dugno padėta šieno. Tokia lova skirta miegoti lauke.
Panašią lovą sutuoktiniams sumeistravo vietinis baldžius. Pora pasidarė ornamentais puoštą medinį baldakimą.
Į naują lovą šeimininkė patiesė nemažai šieno, ant jo – žąsų pūkų antklodę, vilnonį užtiesalą ir paklodę. Pora užsikloja trimis užklotais – vienas jų pagamintas iš avių, kitas – iš kupranugarių vilnos, trečias – kareivinėse naudojamas užtiesalas, primenantis milinio palto audinį.
Vilija ir Saugirdas, susiruošę miegoti lauke, rengiasi kašmyro pižamas. Jei oro temperatūra būna neigiama, dar apsivelka vilnonius megztinius, apsimauna vilnones kelnes, užsimaukšlina vilnones kepures.
Šaltomis sausio naktimis sutuoktinius lovoje šildo ir guminės pūslės su karštu vandeniu. Jos iki pat ryto išlieka šiltos ir neleidžia žmonėms sušalti.
Viliją žiemos naktimis šildo ir šalikas – iš jo moteris ant veido susuka tarsi tunelį ir pro jį kvėpuoja. Paryčiui šalikas būna apsitraukęs šerkšnu. Be to, dėl ore tvyrančios drėgmės sunkesnis tampa ir viršutinis užklotas.
Bet užklotai tampa sunkesni ne tik dėl to – šeimininkai nedraudžia lovoje įsitaisyti augintiniams – kojūgalyje įsitaiso gauruotas škotų terjeras Brendis. O paryčiais Vilija pajunta, kaip jai ties kaklu užsiropščia nekilmingos veislės katė Fėja. Prigludusi prie moters augintinė murkia, tačiau menininkei tai netrukdo miegoti. Gyvūnai sergi poros ramybę ir šildo guolį.
Ryte prausiasi sniegu
„Mūsų keturkojai – švarūs, kvepiantys, todėl leidžiame jiems lipti į lovą. Ir patys nesame apsileidėliai – paglostę gyvūnus visuomet plauname rankas. Manau, kad gyvūnai duoda daugiau grąžos nei sterilumas, kurį taip puoselėja miestiečiai bijodami šunų ir kačių“, – svarstė pašnekovė.
Terasoje miegančių sutuoktinių nė karto neužklupo peršalimo ligos. Jų lova stovi tokioje terasos vietoje, kur nėra skersvėjų, nepripusto sniego, neprilyja. Menininkės būstas – kraštinis sodininkų bendrijoje, pakalnėje, o ant kalno dunkso miškas. Medžiai sulaiko vėjo gūsius, sniego šuorus, ir Vilija su Saugirdu terasoje gali jaustis saugūs kaip meškos užantyje.
Be to, šeimininkai gali užsitraukti baldakimo užuolaidas, kad jokie gamtos reiškiniai netrukdytų saldaus miego.
„Miego lauke negalima lyginti su miegu kambaryje prie praverto lango. iegodama gamtoje jaučiu, kad kvėpavimas tapo gilesnis. Miego kokybė ir savijauta išsimiegojus daug geresnė“, – pabrėžė menininkė.
Gamtos ritmu gyvenantys sutuoktiniai dabar žiemą eina miegoti anksti – pusę devynių vakaro. O ryte keliasi šeštą arba pusę septynių.
Vasaros režimas kitoks – šeimininkai gulasi 22 valandą, iš patalų kyla 5 valandą.
Išlipę iš lovos sutuoktiniai neskuba pusryčiauti. Saugirdas pirmiausia skuba pašerti alpakų porelės, palesinti dekoratyvinių paukščių. Vilija daro mankštą, po to prausiasi sniegu, išeina pasivaikščioti su amerikiečių akitos veislės jaunikliu Borisu ir senbuviu terjeru Brendžiu.
Anksti atsikėlusi papuošalų kūrėja tik apie dešimtą valandą sėda pusryčiauti – geria vaisių arba daržovių kokteilį arba valgo šviežių daržovių salotas. Vegetariškos mitybos besilaikanti Vilija nepamiršta ir keturių sveikų sėklų – moliūgų, saulėgrąžų, sezamų, sėmenų. Jas sumalusi, atseikėjusi po du šaukštus į puodelį, mišinį užpila kambario temperatūros vandeniu ir išgeria.
„Prieš septynerius metus kiekvieną žiemą užklupdavo bronchitas, sinusitas ar gripas. Dabar viso to nebėra, nes pakeičiau mitybą ir gyvenimo būdą.
Neseniai po mamos netekties patyriau didelį stresą, prasidėjo kosulys, tačiau namuose neturime jokių vaistinėse pirktų vaistų, tik vasarą rinktų žolelių.
Tačiau nustojau kosėti ir be jokių arbatų“, – gyvenimu gamtoje džiaugėsi papuošalų kūrėja.
Darbai – užsienio įžymybių kolekcijose
V.Šabunkaitė savo rankų darbo papuošalų dovanojo į Lietuvą koncertuoti atvykusiai Prancūzijos žvaigždei Patriciai Kaas, mūsų šalyje viešėjusiai Didžiosios Britanijos monarchei Elizabeth II, segę ir vėrinį įteikė žymiausiam Rusijos dizaineriui Viačeslavui Zaicevui.
Lietuvės darbai, skirti karalienei ir mados guru, atgulė jų dovanų muziejuose. O P.Kaas, po koncerto gavusi vėrinį, iškart juo pasipuošė.
