Jie šį savaitgalį atšventė 58-ąją savo Valentino dieną kartu, rašo „The Wall Street Journal“.
Pora papasakojo apie tai, kaip jų meilė dešimtmečius išliko stipri. Jie puikiai prisiminė, kaip pirmą kartą susitiko.
„Su kažkokiu vyru buvau piknike, – pasakojo Josephine. – Jis mane supažindino su Billu, kuris pasiūlė man ir vėl susitikti.“
Po metų su puse, 1959-ųjų sausio 25-ąją, jie susituokė.
Pasak Josephine, jie susituokę 57 metus todėl, kad kai jie ginčijasi, moteris užsimerkia, suskaičiuoja iki 10, o tada pamiršta.
„Aš išeidavau pasivaikščioti, ir po kiek laiko grįždavau, – sakė Billas, į pensiją išėjęs statybininkas ir Antrojo pasaulinio karo veteranas. – Negalėdavome vienas ant kito ilgai pykti.“
Pora turi dvi dukras ir penkis anūkus. Jie turi vieną šeimyninę tradiciją: Billas prieš kiekvienas Kalėdas kelias savaites puošia svetainę, o jo žmona apsimeta susinervinusia.
Costello'ai mėgsta įsitraukti į visuomeninius reikalus. Pasak jų, tai padeda ir toliau domėtis vienas kitu.
Jie taip pat rūpinasi vienas kitu: Josephine savo vyrui visada primena apie vizitus pas gydytoją, o kai pernai skilo jos koja, Billas už savo žmoną skalbė rūbus ir apsipirkinėjo.
„Ir duodame, ir gauname, – sakė jie. – Džiaugiamės, kad turime vienas kitą.“
Meilės nereikia ieškoti
Gertrude ir Henry'as Orionai susituokę jau 63-ejus metus. Jie raukosi, jei kas nors paklausia apie Valentino dieną.
„Tikroji romantika – būti kartu, vienas kitam padėti ir maloniai elgtis,“- teigė Gertrude, kuriai šį mėnesį sueis 93-eji.
Pasak jų, meilės nereikia ieškoti – ji ateina pati. Pora tai žino iš patirties.
Gertrude 1952-ųjų balandį nuvyko į Tel Avivą aplankyti giminių. Henry'as ten gyveno – jis prieš pat Antrąjį pasaulinį karą išvyko iš Vienos.
Jie susitiko viename šeimos susibūrime. Nors Gertrude planavo Izraelyje pasilikti tik mėnesį, ji šalyje tebebuvo ir praėjus keturiems. Pora susituokė 1952-ųjų rugpjūčio 19-ąją.
„Svarbiausia – kad jis tarnavo kariuomenėje, todėl sutikdavo valgyti bet ką, – sakė Gertrude. – Esu prasta virėja.“
Jie vėliau persikraustė į JAV ir susilaukė dukros. Gertrude universitete dėstė edukologiją ir išleido knygą apie kalbos patologiją. Henry'as dėstė ekonomiką.
Poros nuomone, jie kartu liko taip ilgai, nes nebandė pakeisti vienas kito ir neturėjo paslapčių. Jie taip pat tuo pačiu metu buvo ir nepriklausomi, ir priklausomi nuo vienas kito.
Patarimas iš Gertrude lūpų – niekada neiti miegoti piktiems.
Laukimas suartino širdis
Lillian ir Arnaldo'as Mercado'ai, romantikai, puikiai prisimena, kaip susitiko 1957-aisiais.
„Pagalvojau – kas ta graži blondinė? – pasakojo 77-erių Arnaldo'as. – Jos kojos buvo gražios.“
Lillian sėdėdama šalia jo nusijuokė.
„Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio,“- teigė ji.
Jie susitikinėjo 4-erius metus ir susižadėjo. Tačiau Arnaldo'as buvo pakviestas į JAV kariuomenę ir išsiųstas į Vokietiją.
Pora susituokė 1962-ųjų gruodžio 29-ąją, kai Arnaldo'as vis dar buvo išvykęs. Jie susitiko tik po metų.
„Susirašinėjome laiškais, negalėjome susiskambinti, – atskleidė vyras. – Labai ilgėjomės vienas kito.“
Išsiskyrimas davė pradžią tokiam glaudžiam ryšiui, kad pora beveik nesiginčydavo.
Dovanoja be ypatingos progos
Arnaldo'as per Valentino dieną žmonai atneša gėlių – tačiau jokių saldainių.
„Paskutinį kartą karamelinis saldainis ištraukė plombą, ir dėžutė šokolado atsiėjo 185 dolerius,“- juokėsi vyras.
Jis savo žmonai vis padovanoją ką nors auksinio, pavyzdžiui pakabuką ar apyrankę.
„Tai neturi būti kokia nors ypatinga proga, šį pakabuką jai padovanojau todėl, kad jis jai patiko,“- sakė vyras žiūrėdamas į žmoną, bežaidžiančią su mažyte auksine palete ant grandinėlės.
Jie turi du sūnus ir du anūkus. Lillian tiesiog spindėjo, kai pasakojo, kaip vyras ją iš ryto ir prieš einant miegoti pirmiausiai pabučiuoja. Arnaldo'as atskleidė, kad kavą gamina tas, kuris atsikelia pirmas.
„Jis galvoja apie mane, o aš – apie jį,“- sakė moteris.
Parengė Dorotėja Noreikaitė
