Seserų Ericos, Anne ir Deirdre ilgam neišskyrė nei gyvenimo aplinkybės, neatitolino nei amžiaus skirtumas, nei tikslai.
Kraujo ryšys jas susiejo taip stipriai, kad moterys neįsivaizduoja kasdienybės viena be kitos. Ir dabar, kai E.Jennings varžosi nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje, Anne ir Deirdre tapo didžiausiomis jos palaikytojomis.
Seserys tiki, kad Ericos parašyta daina „Leading Me Home“ prasiskins kelią į didžiąją „Eurovizijos“ sceną Stokholme.
Juk E.Jennings jau kartą dalyvavo populiariame dainų konkurse su grupe „Skamp“.
Po 15 metų pertraukos airė sėkmę mėgintų dar sykį. Ar Erica buvo tokia pat užsispyrusi ir vaikystėje?
Ką apie ją papasakojo seserys – Vilniuje esančio restorano „Bistro 18“ bendraturtė A.Jennings-Taučienė ir privačios mokyklos „Vilnius International School“ fizikos, chemijos, biologijos mokytoja D.Jennings?
Deirdre: Kai gimė Erica, mes labai džiaugėmės savo mažąja seserimi ir iš pradžių tiesiog mokėmės ja rūpintis.
Kai ji paaugo, su ja žaisdavome ir eidavome pasivaikščioti į kalnus netoli namų.
Erica su draugais mums ruošdavo pasirodymus ir spektaklius, kurie buvo labai smagūs.
Visa šeima būdavo žiūrovai.
Vienas smagiausių prisiminimų iš vaikystės – tai Erica, dainuojanti savo mėgstamą dainą su džiaugsmu, traukianti ją iš visų jėgų ir šokinėjanti nuo vienos lovos ant kitos. Jai tuo metu buvo vos penkeri metai.
Anne: Manau, mes užaugome kitokiomis sąlygomis nei dauguma šiuolaikinių vaikų: neturėjome interneto, mobiliųjų telefonų, nebuvo susirašinėjimo žinutėmis. Visą laisvą laiką skyrėme žaidimams kieme, lavinome vaizduotę, mėgome konstruktorius.
Neturėjome daug technologijų, bet turėjome labai daug energijos. Tai buvo puiku.
Beveik visas atostogas praleisdavome Airijos šiaurės vakaruose, Donegole, – ten, iš kur yra kilę mūsų tėvai.
Turėjome daug laisvės gyvendami fermoje – mus supo kalnai, karvės, avys ir žuvys ežeruose.
Erica: Nors tarp manęs ir seserų didelis amžiaus skirtumas – dešimt ir vienuolika metų, mes visada gerai sutardavome.
Bet prisimenu, kad ankstyvoje vaikystėje leisdavau daug laiko žaisdama viena – tai man padėjo išsiugdyti vaizduotę.
Taip pat pamenu, kad visada norėjau būti vyresnė, kaip mano seserys, ir užsiimti veikla, kuriai buvau per maža.
Aš buvau labai veikli: pasibaigus pamokoms ruošdavau namų darbus bibliotekoje, po to skubėdavau į baleto, modernaus šokio arba vokalo pamokas, chorą, skvošo treniruotę.
Taip pat mėginau groti pianinu ir smuiku, tačiau man šie instrumentai nelabai patiko.
***
Visą interviu skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
