Kartais, kai man širdį pjaudavo liūdesys, kad diena bloga, ne viskas sekasi, aš neprisimindavau jokių kitų žmonių, jokių draugų – tik ją vieną. Ir labai ryškiai. Taip ryškiai tarsi tai buvo vakar.
O buvo pernai vasarą. Atostogavom su Paula pajūryje ir teko visai dienai išvažiuoti – darbo reikalais. Paulos pasiimti negalėjau, kad ir kokia gera būtų, reikalaus dėmesio, trukdys. O ir ne visi pašnekovai mėgsta žurnalistus su vaikais. Ką čia sumąsčius?
Ir vakare, bevažinėjant Šventojoje dviračiais, sutikome Danguolytę. Suvalgėme ledų ir išsikalbėjome. Papasakojau savo bėdą,
– Tai jūs man dukrytę atveškit, – vėl girdžiu jos džiaugsmingą balsą ir matau šypseną.
– Betgi trukdys...
– Man? Netrukdys, taigi koks džiaugsmas bus..
Ir kitą dieną atvežiau Paulą Danguolytei, ji buvo apsistojusi šešiaviečiame namelyje be patogumų, bet užtat prie pat kopų. Šiek tiek jaudinausi, juk keturmetė už auklę aukštesnė 30 cm. Bet tuoj abi rado bendrą kalbą: kaip tikros damos ėmė girtis suknelėmis ir jas matuotis. Danguolė turėjo pilną lagaminą, nes mėgo pasipuošti. Paula iškart pareiškė nenorinti iš čia važiuoti ir kad neskubėčiau grįžti.
Kai po penkių valandų grįžau, Paulą radau prigulusią kuklioje Danguolės lovelėje, su jos bačiukais, valgančią bandelę... Nebuvo įmanoma Paulos iš ten ištempti. Paskui kiekvieną vakarą važiuodavom pas Danguolę, ir abi eidavo pasivaikščioti, susiėmusios už rankų. Jos šypsena ir mielas čiauškėjimas tapo tokiu dideliu traukos centru, kad net nukonkuravo Paulos mylimą kavinę su triušiukais.
Atostogoms baigiantis, šiltą praėjusios vasaros dieną dariau interviu su Danguole „Gyvenimo būdui“: „jei mažiausia Europos moteris Danguolė Plečkaitytė (38 m.), kuri vos didesnė už kelioninį lagaminą, apie save rašytų knygą, ji vadintųsi „Mano laimingas gyvenimas“.
Visada besišypsančios 86 cm ūgio ir 22 kg svorio moters laimės receptas paprastas: „Jei per dieną nieko įdomaus nenuveikiu, vadinasi, laikas praėjo tuščiai.“ Danguolei gaila tik greitai bėgančių metų. „Svarstau: kuo sveikiau valgysiu ir daugiau sportuosiu, tuo ilgiau gyvensiu. O gyventi noriu ilgai, juk tai taip nuostabu!
Svajoju apkeliauti kuo daugiau šalių, pamatyti senovinių pilių, bažnyčių. Kada nors atidaryti rankdarbių parduotuvėlę. Sportuoti, tapti peilių mėtymo čempione – neseniai išbandžiau, labai patiko. Jau norėčiau susirasti savo žmogų, su kuriuo būtume kartu ir laimėje, ir nelaimėje“, – norus atskleidė mažoji moteris. Ji mezgė stebuklingai gražius drabužėlius vaikams ir buvo peilių mėtymo čempionė!
Ji dažnai perduodavo linkėjimus Paulai ir vėl laukė vasaros prie jūros.
Danguolė, neatitikdama jokių įprastinių gyvenimo būdo standartų, sugebėjo pavergti visą mūsų standartų valdomą visuomenę.
Kai ryt ar poryt danguje plauks mažas besišypsantis debesėlis, įsižiūrėję pamatysite kojomis ant jo linksmai mataruojančią Danguolę. Ji ir toliau mums padės matyti pasaulį ne akimis, o širdimi.
Tada viskas atrodo kitaip.
Labanakt, mažasis debesėli.
