Kas tai – beatodairiška jaunuolių drąsa (turint galvoje mūsų visuomenės pakantumą) ar socialinis eksperimentas, kurio metu siekiama patikrinti, ar mūsų visuomenė – homofobiška? „Tai nėra nei dėmesio trūkumas, nei noras pasireklamuoti, nei koks nors socialinis eksperimentas, kurio tikslas – atkreipti dėmesį į mažumas“, – tvirtino abu kalbinti vaikinai.
Meilė per atstumą
Po statuso pakeitimo ėmė masiškai reikštis savo nuomonę norintys išsakyti komentatoriai. Viena dalis džiaugėsi vaikinų sprendimu netylėti ir paviešinti meilę vienas kitam, o kita, kurių, beje, dauguma, vaikinus ėmė koneveikti necenzūriniais žodžiais, aiškino, kaip reikia gyventi, ir net grasino primušti.
Tačiau Toniui ir Jonui, panašu, tokios nepažįstamų žmonių reakcijos nė kiek nerūpi. „Mes mylime vienas kitą“, – viešai savo veido nedengdamas ir noriai į kamerą kalbėdamas sakė vilnietis Tonis. – Ir mums nė kiek nerūpi, ką galvoja homofobiški šalies gyventojai.“
Šiuo metu vaikinai, kaip patys tvirtino, draugauja per atstumą. Jonas mokosi Škotijoje, o Tonis gyvena Vilniuje, mokosi dvyliktoje klasėje. Po pamokų vaikinas dirba mobiliųjų telefonų ir kompiuterių servise.
Kaip jie patys aiškino, jų meilė užsiplieskė kovo mėnesio pradžioje, kai Tonis, pamatęs Jono nuotrauką „Instragram“, parašė pirmąją žinutę.
„Jonas man pasirodė gražus, todėl parašiau žinutę ir su juo pasisveikinau. Aš jam irgi patikau, todėl ėmėme susirašinėti. Iš pradžių negalvojau, kad jis kitokios orientacijos.
Po kelių žinučių vienas kitam prisipažinom, kad esame gėjai. Vienas kitam rašome švelnias ir meilias žinutes. Sakome, kad mylime vienas kitą, siunčiame širdeles ir nuotraukas vienas kitam. Paprastai tai būna asmenukės“, – sakė vilnietis Tonis.
Gal ir intymesnėmis nuotraukomis vaikinai pasidalija? Ties šiuo klausimu aštuoniolikmetis nurausta. „Tokių dar nebuvo. Negalvojam apie tai“, – nusukdamas žvilgsnį nedaugžodžiavo jis.
Vaikinai didžiuojasi savimi
Prieš kelias dienas feisbuke viešai parašę, kad yra pora, vaikinai sulaukti tokio visuomenės dėmesio nesitikėjo. „Vienos priežasties, kodėl paviešinome santykių statusą, nebuvo. Tiesiog nusprendėme, kad reikia taip padaryti. Ilgai nesvarstėme. Viskas nutiko spontaniškai“, – aiškino šiuo metu Škotijoje gyvenantis Jonas.
Jam antrino ir Tonis, kuris patvirtino, kad jųdviejų draugystė nėra nei dėmesio trūkumas, nei noras pasireklamuoti, nei koks nors socialinis eksperimentas, kurio tikslas – atkreipti dėmesį į mažumas.
Vaikinai didžiuojasi savo sprendimu prabilti. „Aš didžiuojuosi savimi. Ne kiekvienas gali pripažinti tai (apie seksualinę orientaciją – aut.past.) O dėl aplinkinių nuomonės – ji man nerūpi. Gerokai svarbiau man šeimos nuomonė. Kai jie sužinojo apie mano orientaciją, tiesiog mane pasveikino.
Mamai esu sūnus, ir ji mane priėmė. Jei tėvai man užtrenktų duris, tokių tėvų tiesiog nepripažinčiau“, – atviravo su vyresniąja seserimi Škotijoje gyvenantis Jonas.
Kaip jis pats tvirtino, į Škotiją jo tėvai atvyko jau tada, kai vaikinas su sese ten buvo įsikūrę, todėl šiuo metu jis su tėvais gyvena ne po vienu stogu.
Mergina buvo tik priedanga
Vilniuje gyvenantis Tonis – atviras. Vaikystėje jis mėgo žaisti mašinėlėmis, lėlių jam nereikėjo. Tačiau paauglystėje viskas pasikeitė. Būdamas 13-14 metų iš bendraamžių ėmė išsiskirti savo išvaizda. Jis ėmė dėvėti raudonos arba žalios spalvos kelnes, kas buvo nepriimtina rusų mokykloje, kurią lankė.
Kad neatrodytų keistas, prieš kelerius metus ėmė draugauti su mergina. Tai darė, kaip pats sakė, „dėl vaizdo“. Nors su ja ir bučiavosi, vis dėlto mergina jo netraukė. Jam tada tiesiog buvo svarbu, kad visi manytų, jog vaikinas nėra gėjus.
„Prieš kelerius metus nenorėjau reklamuotis ir viešinti savo orientacijos. Man panos patinka, nes jos yra mielos, bet jos manęs netraukia. O Jonui jaučiu seksualinę trauką. Jis nėra mergaitiškas“, – atviravo Tonis.
Jis tikino, kad šeimoje apie orientaciją kalbėdavosi nemažai, tačiau apie tai, kad yra gėjus, vaikinas mamai prisipažino šių metų pradžioje. Kaip jis pats teigė, mama dar iki pripažinimo žinojo, kad kažkas vyksta. Ji visą laiką palaikė Tonį. Neigiamos reakcijos Tonis nesulaukė ir iš tėčio. Visa šeima yra itin tolerantiška.
Žada vaikščioti apsikabinę
Vaikinai prisipažino, kad jaučiasi saugūs ir į komentatorių replikas ar net grasinimus primušti nereaguoja. „Tai yra vadinamieji laido riteriai, kurie manęs nė kiek negąsdina. Jei gatvėje prie manęs imtų kabinėtis, aš tiesiog ignoruočiau tuos žmones“, – sakė Jonas.
Jam antrino ir Tonis, tvirtindamas, kad gatvėje prie jo niekas nesikabinėja. Dar daugiau – Tonis įsitikinęs, kad vasarą, kai Jonas atvyks į Lietuvą, jiedu drąsiai deklaruos savo jausmus, vaikščios susikibę už rankų, apsikabins.
Tonis turi patirties – po draugystės su mergina jis draugavo ir su vaikinu. Tada jie drąsiai vaikščiodavo Vilniaus gatvėse susikibę už rankų, tačiau homofobai prie jų nelindo, o į piktus žvilgsnius jis jau išmoko nebekreipti dėmesio.
Vaikinas planuoja kada nors apsigyventi kartu su Jonu. Jis tvirtino pažįstantis ne vieną vyresnę gėjų porą, kurie gyvena kartu ir mėgaujasi tuo, todėl ir pats labai norėtų gyventi su savo vaikinu.
Skirtingai išreiškia jausmus
Ir iš tiesų, per atstumą išreikšti meilę – sudėtinga. Kaip tai pavyksta padaryti dviem jauniems vaikinams? „Tonis mane patraukė savo bendravimu. Dauguma gėjų labai moteriški ir yra ne mano skonio. Tonis toks nebuvo. Jis vyriškas.
Man patinka su juo bendrauti. Su Toniu galiu šnekėti apie bet ką, nieko nebijoti. Su juo gera būti. Bendraujame apie santykius, jausmus, susitikimus, žmones, kurie yra šalia mūsų.
Nors iki Tonio turėjau merginą, tačiau niekada niekam nejaučiau tokių jausmų“, – atviravo Jonas.
Tačiau paklaustas, ar gali pasakyti, kad myli Tonį, vaikinas paprašė užduoti kitą klausimą. Vis dėlto šiuo metu, kaip pats tvirtino, jis nelinkęs prisipažinti meilėje, ir tikino, kad šiuo metu negali atskirti, ar tai meilė, ar susižavėjimas.
Visai kitaip mąsto aštuoniolikmetis. Jis įsitikinęs, kad myli Joną ir jau žino, ką darytų, jei staiga pamatytų prie jo prieinantį mylimąjį. „Jei Jonas būtų šalia, norėčiau suvalgyti su juo picą, išgerti kavos. O kaip išreikščiau jausmus? Gėda kažkaip sakyt... Apkabinčiau, pabučiuočiau, daug ką... Pasakyčiau „myliu“.
Jonas man daug kartų sakė, kad myli. Kiekvienas mūsų pokalbis baigiasi „myliu, bučkis“. Šnekamės kiekvieną vakarą, kai grįžtu po darbo. Kartais tai būna vaizdo, o kartais visai paprasti pokalbiai“, – sakė vaikinas.
Ar negąsdina Tonio tai, kad Jonas – nepilnametis ir jam dabar vos 15-ka? „O kodėl turėtų? Jo tėvai tolerantiški ir manęs niekas negąsdina. Niekas nepasikeis ir tada, kai meilė iš platoniškos virs į tikrą.
Dabar populiarūs santykiai, kai penkiasdešimtečiai draugauja su penkiolikmetėmis – va čia yra nenormalu“, – sakė jis.
Jaunimui, kuris jaučia, kad jų orientacija yra kitokia, Tonis turi, ką pasakyti. Jeigu aplinka ir šalia esantys žmonės nepripažįsta kitokios orientacijos žmonių, o šeima nesuprastų ir to netoleruotų, jis patartų nesiskelbti ir apie tai garsiai nekalbėti.
