Indų paauglys kraštiečius stebina lietuvių poezija

Beveik trejus metus su šeima Lietuvoje gyvenęs indų akademikas Rajsekharas Basu (51 m.) į Vilnių grįžta kaip į namus. O jo 14 metų sūnus Rajeswaras net ir būdamas Indijoje nepamiršta lietuvių kalbos – jis skaito lietuviškas knygas, deklamuoja eilėraščius, o pasaulio naujienas seka portale lrytas.lt.

14 metų Rajeswaras net ir būdamas Indijoje nepamiršta lietuvių kalbos.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
14 metų Rajeswaras net ir būdamas Indijoje nepamiršta lietuvių kalbos.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daug po pasaulį keliaujantis indų akademikas R.Basu dabar dėsto Delio universitete, o žmona Ananya su sūnumi Rajeswaru gyvena Kalkutoje.<br>T.Bauro nuotr.
Daug po pasaulį keliaujantis indų akademikas R.Basu dabar dėsto Delio universitete, o žmona Ananya su sūnumi Rajeswaru gyvena Kalkutoje.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Vykintė Budrytė („Lietuvos rytas“)

May 5, 2016, 6:11 PM, atnaujinta May 26, 2017, 12:16 PM

Grįžęs į Indiją labiausiai R.Basu pasiilgo tyro Lietuvos oro – jo kokybė, indo nuomone, yra kur kas geresnė nei kokioje nors Naujojoje Zelandijoje, be to, jis suteikia energijos, o ne ją ištraukia, kaip karštis R.Basu gimtinėje.

Vyras pasiilgo netgi sniego. Taip pat šokolado, kuris jam skanesnis už belgišką, lietuviškų pyragų bei keptos kiaulienos.

Lietuvoje – lyg namuose

Neseniai po dvejų metų pertraukos dešimt dienų Vilniuje vėl viešėjęs ir paskaitas skaitęs akademikas, daktaro laipsnį turintis R.Basu čia jaučiasi kaip antruosiuose namuose. Mat Lietuvoje jis su žmona Ananya ir sūnumi Rajeswaru gyveno 2 metus ir 8 mėnesius.

Šįkart negalėjo atvykti visa šeima, nes sūnui mokykloje – svarbus laikotarpis.

Šiuo metu Basu šeima gyvena skirtinguose miestuose, tarp kurių atstumas – apie 1500 kilometrų. R.Basu šiaurinėje Indijos dalyje, Delyje, dėsto universitete socialines disciplinas ir tyrinėja Indijos bendruomenių istoriją.

Jo žmona su sūnumi įsikūrę šalies pietryčiuose, Kalkutoje. Ten R.Basu yra gimęs.

Šį birželį R.Basu ketina mėnesį praleisti Ramiajame vandenyne esančiame Fidžio salyne.

Tyrinėjimai, kelionės ir bendravimas su žmonėmis – dėl šios veiklos pasirinkęs akademiko kelią vyras džiaugiasi: jo profesijoje nėra pensijos. Galės dirbti tiek, kiek norės.

R.Basu žmona – taip pat iš akademinio pasaulio, tačiau prieš gimstant sūnui ji tapo namų šeimininke.

R.Basu galima vadinti indų kultūros ambasadoriumi Lietuvoje.

Jis čia būdamas ne tiktai dėstė, bet ir sustiprino akademinius ryšius tarp Indijos bei Lietuvos universitetų, kūrė įvairius projektus, dirbo ambasadoje.

„Esu Pietų Azijos studijų specialistas, bet su kitais mokslo žmonėmis pradėjome bendrų Baltijos tautų ir indų kultūrų tyrinėjimų, kuriuos tęsiu ir būdamas Indijoje“, – patikslino R.Basu.

Galbūt į mūsų šalį 2011 metų vėlyvą rudenį jis net nebūtų atvykęs, jei ne techniniai dalykai.

Iš pradžių planuota, jog profesorius vyks dėstyti į Didžiosios Britanijos sostinę Londoną, tačiau kilo problemų dėl vizos – dvejus metus stengėsi ją gauti, bet nesėkmingai.

Profesorius liko nusivylęs, mat apie išvykimą jau buvo įspėta jo darbovietė, Kalkutos universitetas bei jo sūnaus mokykla.

Tačiau netrukus vėl su juo susisiekė įstaigos, kuri siunčia Indijos profesorius dėstyti į užsienį, atstovai ir pasiūlė surasti kitą šalį.

Profesorius iškėlė vienintelę sąlygą – kad užsienio valstybėje jis galėtų gyventi ne mažiau nei dvejus metus.

Toks pasiūlymas buvo iš Lietuvos, Mykolo Romerio universiteto.

Iki tol daugybę kartų jis buvo lankęsis Vakarų Europos šalyse, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, netgi kitoje Baltijos jūros pusėje – Švedijoje, tačiau niekada nebuvo kojos įkėlęs į kurią nors Rytų Europos šalį.

O apie Lietuvą žinojo tik tai, kad ji buvo Sovietų Sąjungos valstybė ir tais laikais kažkurioje mokymo įstaigoje turėjo gerą Žemės ūkio inžinerijos fakultetą, kuriame studijavo keletas indų. Tik tiek.

Labiausiai patiko turgus

„Nė akimirkos nesigailėjau, kad pasirinkau jūsų šalį.

Aš ir mano šeima buvome atradę tikrai jaukią vietą jūsų visuomenėje“, – patikino R.Basu.

Jis sužinojo, kad daugybė žmonių Lietuvoje mėgsta indų kultūrą, ja domisi, kai kurie specialiai taupo pinigus, kad aplankytų Indiją.

Tai akademiką sužavėjo.

Basu šeima dažnai lankydavosi prekybos centre „Akropolis“, maisto prekių parduotuvėse. Tačiau įdomiausia ir mieliausia jų lankoma vieta buvo Kalvarijų turgus. Indai buvo susikūrę savotišką tradiciją ten užsukti bent kartą per savaitę.

„Mes su sūnumi labai mėgstame avieną, o šios geros kokybės mėsos buvo galima gauti tik turguje.

Pirkdavome ir kiaulieną, ir vištieną, o sugrįžę namo iš lietuviškos mėsos gamindavome indiškus patiekalus“, – su šypsena pasakojo indas.

Jam gera prisiminti, kokie linksmi vakarėliai vykdavo jų namuose. Pas Mykolo Romerio universiteto svečių namuose su šeima įsikūrusį indą susirinkdavo gausybė lietuvių bei kitataučių.

Juos sutraukdavo būtent indiškas maistas, kurį ruošdavo R.Basu su žmona. Kartais ateidavo net apie 30 žmonių, o pagaminti maisto reikėdavo ir pusryčiams, ir pietums, ir vakarienei.

„Pabandykite įsivaizduoti, kiek maisto prireikdavo. Mūsų šaldytuvas nuolat būdavo pilnas. Nes man iš tikrųjų patinka džiuginti savo svečius“, – šiltais prisiminimais dalijosi vyras.

Dalį prieskonių savo patiekalams R.Basu atsivežė iš Indijos, tačiau džiaugėsi, kad ir Lietuvoje jau galima rasti puikių indiškų prieskonių, įvairios kokybės ryžių.

Apkeliavo Lietuvą

Kad ir kiek linksmų akimirkų indų šeima susikurdavo Vilniuje, vienoje vietoje nesėdėjo, keliavo po Lietuvą.

Aplankė Kauną, kur viename restorane valgė nepakartojamo skonio „Kijevo“ kotletą.

Indų šeima keletą kartų buvo nuvykusi į Klaipėdą, persikėlė į Neringos pusiasalį. Ypač jiems patiko Juodkrantėje.

Kai šeima atvyko į Lietuvą, sūnus buvo dar mažas, bet jam čia puikiai sekėsi. Jis lankė Vilniaus tarptautinę mokyklą ir klasėje visus stebindavo viskuo domėdamasis.

Paauglys išmoko ne tik kalbėti, bet ir rašyti, skaityti lietuviškai. Eilėraščius jam patikdavo mokytis atmintinai.

Įdomiausia, kad net ir grįžęs į Indiją paauglys nepamiršo mūsų kalbos ir toliau skaito lietuviškai.

„Kai išgirdau apie teroro išpuolius Briuselyje, buvau Indijoje, tačiau toli nuo Kalkutoje gyvenančios savo šeimos.

Paskambinau žmonai ir sakau: žadink Rajeswarą, tegul jis įsijungia portalą lrytas.lt. Ten galima sužinoti daugiau apie tikrąją padėtį Briuselyje. Taigi keletą dienų Rajeswaras sekė įvykius portale, skaitė lietuviškai, žiūrėjo reportažus, o visas naujienas pasakojo mano žmonai“, – apie sūnaus polinkį į lietuvių kalbą pasakojo R.Basu.

Rajeswaras į Indiją išsivežė daug lietuviškų laikraščių bei knygų, tačiau prabėgus dvejiems metams paaugliui jau pritrūko naujų.

Tad jam mieliausios tėvo lauktuvės iš Lietuvos – poezijos rinktinė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.