Likimo mėtyta moteris viliasi neprasmegti ir dabar, kai ją po 48 bendro gyvenimo metų paliko estrados riteriu tituluojamas dainininkas Aleksas Lemanas (74 m.).
„Maniau, kad šis vyras man – draugas iki mirties, o, pasirodo, buvo tik pakeleivis“, – apgailestavo M.Lemanienė, kuriai buvusio vyro elgesys po skyrybų neatrodo garbingas.
Milda dabar mokosi gyventi viena. Jokių artimų žmonių neturinti moteris jau planuoja parduoti butą, kuriame su buvusiu vyru ir jau mirusiu sūnumi pragyveno daugiau nei keturiasdešimt metų. Žengti tokį skaudų žingsnį ją verčia nepritekliai.
Tačiau ir tai – ne pats sunkiausias išbandymas. M.Lemanienė vis dar negali suprasti vyro išdavystės ir jo viešų kalbų apie tai, kaip jam buvo blogai su ja ir kokią aistringą meilę jis išgyvena su dvidešimčia metų jaunesne nauja širdies drauge, Birštono sanatorijos „Versmė“ darbuotoja Lina Gelbūdiene (54 m.).
„Kasdien pabučiuoju žmonelę“
„Milda visada būdavo šalia, prižiūrėdavo mane. Ji – mano administratorė, slaugė, padėjėja, fėja, atrama. Kasdien pabučiuoju savo žmonelę tiek kartų, kiek metų kartu gyvename. Jau – 42-eri“, – taip kalbėjo A.Lemanas beveik prieš penkerius metus švęsdamas savo septyniasdešimtmetį.
Kiekvieno gimtadienio proga jis ant atvirukų Mildai rašydavo jausmingus tekstus ir visada pasirašydavo: „Tavo Aleksiukas“. O vieno vardadienio proga net sukūrė himną „Mildai“, kuris ne kartą yra skambėjęs per radiją.
Todėl vyro išėjimas iš namų ankstyvą praėjusių metų rudenį M.Lemanienei buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus. Ji iki šiol negali atsikvošėti: „Prieš išvažiuodamas keturioms dienoms koncertuoti į Birštoną Aleksas mane nuvežė į sveikatingumo centrą, po to vakarieniavome japonų restorane. Žadėjo, kad jam grįžus važiuosime penkioms dienoms pailsėti į Palangą.“
Bet Milda savo himno autoriaus taip ir nesulaukė. Jis, kaip daug metų jų šeimoje buvo įprasta, po koncerto net nepaskambino.
Kad vyras turi kitą širdies deivę, M.Lemanienė sužinojo paskambinusi jo seseriai į Kauną. Ši neslėpdama papasakojo, kad brolis Birštone jau turi naujus namus, kurių šeimininkė net dvidešimčia metų jaunesnė už jį.
„Tiesa, skyrybų procesą Aleksas pradėjo pats. Tik dabar jau aišku, kad be savo naujos draugės jis nebūtų sugebėjęs to padaryti, nes ji finansavo visus su skyrybomis susijusius reikalus. Mus teismas išskyrė greitai.
Aleksas iš namų išėjo už dešimt tūkstančių eurų pardavęs mano kadaise išrūpintą garažą, pasiėmęs iš jo mūsų automobilį ir garso aparatūrą koncertams, bet net pamiršęs pasveikinti mane gimtadienio proga“, – su kartėliu atsiduso M.Lemanienė.
Sūnus patikėjo nuoširdumu
Aleksas ir Milda sovietiniais laikais susitiko Vilniuje. Tuo metu Milda dirbo garsiajame „Dainavos“ restorane administratore. Iš Kauno į sostinę mokytis Prekybos technikume atvažiavęs dainingas jaunikaitis kartą užsuko į „Dainavą“ net nenutuokdamas, kad tas vakaras nulems visą jo tolesnį gyvenimą ir net karjerą.
Ugningoji Milda Alekso širdį užkariavo akimirksniu.
Tačiau jam reikėjo labai pasistengti, kad juodais lyg sabalas plaukais, skrodžiančio mėlynų akių žvilgsnio gražuolė jį įsileistų į savo širdį ir į namus.
„Tuo metu jau buvau išgyvenusi savo pirmąją labai aistringą meilę, iš kurios buvo gimęs sūnus Jaras. Susilaukiau jo su tuometės bokso žvaigždės D.Pozniako broliu Jaroslavu Pozniaku, kurį tiesiog beprotiškai mylėjau.
Kai prisipažinau jam, kad laukiuosi, jis, žiauriam mano nusivylimui, neapsidžiaugė. Pareiškęs, kad yra nepasiruošęs šeimai ir auginti vaikus, paliko mane.
Tada atrodė, kad prasivers žemė ir aš prasmegsiu. Bet neprasmegau. Ištvėriau. Tik žinojau, kad tam, kuris pasiryš atverti mano širdį, teks labai pasistengti. Ir pirmiausia – dėl mano mylimo sūnaus.
Aleksui tai pavyko. Jis per patį pirmą pasimatymą su Jaručiu rado bendrą kalbą, ir sūnus patikėjo jo nuoširdumu“, – beveik pusės amžiaus prisiminimus sklaidė M.Lemanienė.
Ji taip pat plačiai šypsodamasi pasakojo, kaip grįžusi iš darbo nebeturėdavo jėgų sūnui skaityti pasakų ir greitai jas praversdavo, praleisdama po kelias pastraipas. Sučiupęs mamą sukčiaujant sūnus kartą jai išdrožė: „Tu – melagė. Nedraugausiu su tavimi, nes kai pasakas skaito tėvelis, žodžių nepraleidinėja.“
Užkariavęs Mildos sūnaus širdį A.Lemanas netrukus jai pasipiršo ir net vienas nunešė pareiškimus į Vilniaus santuokų rūmus.
„Aleksas iš tikrųjų mane papirko tuo, kad sūnus jį priėmė visa širdimi ir jie iki pat Jaro gyvenimo pabaigos buvo labai geri draugai. Sūnus už Aleksą stodavo mūru, o jis Jarą mylėjo kaip savo vaiką.
Kartą pasakiau sūnui, kad juo domisi tikrasis tėvas, bet Jaras man atšovė, jog jo tėvas – Aleksas ir su niekuo jis susitikti nenorįs“, – atviravo Milda.
Kai prieš penkiolika metų per nelaimingą atsitikimą susitrenkęs galvą jos sūnus, būdamas vos 35-erių, mirė, A.Lemanas per jo laidotuves tiesiog raudojo ir kuriam laikui net buvo praradęs balsą. Dainuoti negalėjo beveik metus.
Su padėklu aplink nelakstė
Tačiau tiems, kurie yra išgyvenę skyrybas, ne paslaptis, kad dėl jų niekada nebūna kaltas kuris nors vienas iš sutuoktinių.
Greičiausiai vyro ar žmonos paklydimus per daugelį metų kas nors išprovokuoja?
„Aš tikrai apie Aleksą nešokinėdavau ir su padėklu paskui jį nelakstydavau, nes visada žinojau savo vertę. Tai jis apie mane šokinėdavo.
O kokius blynus jis man kepdavo, kokią iš savo sužvejotų žuvų žuvienę virdavo!
Tačiau ranką ant širdies padėjusi galiu prieš Dievą prisiekti – buvau jam ištikima, nors, kai dirbau legendinėje „Neringos“ kavinėje padavėja, gerbėjų turėjau ne vieną ir ne du“, – prisipažino M.Lemanienė.
Ji neslėpė, kad gyvenant su A.Lemanu yra buvę ir tamsių periodų. Ypač tuo metu, kai dabar jau buvęs vyras buvo įnikęs į alkoholį.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
