„Prisimenu, kai pirmą kartą sutikau Tiny“, – sakė fotografė Mary Allena Mark. 1983 metais ji viešėjo Sietle ir fotografavo benamius bei pabėgusius jaunuolius. M.A.Mark lūkuriavo prie klubo „Monastery“, nes ten dažnai buvo galima sutikti gatvėse gyvenančius vaikus, rašo „The Huffington Post“.
„Staiga sustojo taksi automobilis ir iš jo išlipo dvi mergaitės, – prisiminė fotografė. – Jos buvo labai jaunos paauglės. Atrodė, lyg būtų žaidusios su makiažu ir trumpais sijonais. Mergaitės buvo aprengtos kaip vilioklės prostitutės. O viena iš jų buvo Tiny.“
Tiny iš tiesų buvo keturiolikmetė Erina Blackwell. Tuo metu ji dirbo sekso industrijoje, kad gautų pinigų patenkinti savo priklausomybei nuo narkotikų. Visi vaikai, kurie priklausė tam pačiam būriui, turėjo slapyvardžius.
Kiti buvo vadinami Rat, Lulu, Smurf ir Muchkin, o Tiny (angl. mažas) savo slapyvardį gavo, nes buvo labai mažytė.
M.A.Mark prie jos priėjo norėdama nufotografuoti, tačiau ši pabėgo, nes pamanė, kad tai policijos pareigūnė. Galiausiai fotografė surado Tiny ir aplankė mergaitę jos motinos namuose.
Tuomet užsimezgė jų draugystė, kuri truko iki pat 2015 metų, kai M.A.Mark gyvybė užgeso. Parodoje „Tiny: Streetwise Revisited“, demonstruojamos nuotraukos, kuriose užfiksuotas Tiny gyvenimas nuo tų dienų, kai ji susitikinėdavo su klientais Sietlo gatvėse, kol ji užaugo ir tapo vidutinio amžiaus motina.
M.A.Mark savo fotografijose Tiny vaizdavo atvirai ir su užuojauta. O jos modelis nieko neslėpdavo.
„Mane traukė jos atvirumas ir sugebėjimas papasakoti savo istoriją be užuolankų“, – pasakojo fotografė. Jos nespalvotose nuotraukose matoma jauna moteris, kuri vienu metu yra stipri ir pažeidžiama, sužeista ir naivi, kenčianti ir kupina optimizmo.
M.A.Mark nuotraukomis nupasakota istorija tapo dokumentinio filmo „Streetwise“ pagrindu. Šioje dokumentikoje yra plačiau pasakojama apie tokių jaunuolių gyvenimus. Fotografės vyras Martinas Bellas buvo jo režisierius ir Tomui Waitsui pavyko sukurti „Oskarui“ nominuotą filmą.
„Kai kuriama dokumentika, reikia ieškoti žmonių, kurie kažkokiu būdu yra žvaigždės, kaip kino žvaigždės, – aiškino režisierius T.Bellas. – Tiny buvo būtent tokia, ji buvo lyg filmo žvaigždė.“
„Noriu praturtėti ir gyventi fermoje, kurioje turėčiau daug žirgų ir tris ar daugiau jachtų, – dokumentikoje svajoja Tiny. – Ir papuošalų su deimantais bei visokių tokių dalykų.“
Fotografavo kitokį grožį
M.A.Mark gimė 1940 metų kovo 20 dieną Filadelfijoje. 1962 metais ji baigė Pensilvanijos universitetą, kur gavo tapybos ir dailės laipsnį. O dar po dvejų metų gavo fotožurnalizmo magistrą.
Baigusi mokslus M.A.Mark gavo stipendiją ir išvyko į Turkiją. Ten ji užfiksavo vaizdus, kurie sudarė jos pirmą knygą „Passport“ (angl. pasas). Tuomet moteris padarė nuotrauką, kuri nulėmė jos, kaip fotografės, likimą.
Ji nufotografavo mergaitę vardu Emine. Ši pozavo Trabzono miesto gatvėje vilkėdama tarsi lėlės suknelę, ant jos galvos – baltas lankelis. Šioje nuotraukoje galima įžvelgti jautrų suaugusįjį vaiko kūne, o nuo fotografijos sunku atitraukti akis.
„Aš nemėgstu paveiksluoti vaikų, kaip vaikų, – aiškino M.A.Mark. – Aš į juos žvelgiu, kaip į saugusiuosius. Matau, kas jie yra iš tikrųjų. Aš visada noriu išvysti tą pusę, kuri atspindi, kuo jie kada nors taps užaugę.“
Įkvėpta fotografės Diane Arbus, M.A.Mark norėjo fotografuoti paraštėse gyvenančius žmones. Ji troško tirti visai kitokias grožio reprezentacijas nei tos, kurios vaizduojamos žurnalų viršeliuose ar kabo ant daugelio muziejų sienų.
„Mane domina žmonės, kurių gyvenimo nenušvietė įprasta sėkmė, – sakė ji. – Žmonės, kurie yra emociškai, fiziškai ar finansiškai neįgalūs. Gyvenimas stipriai priklauso nuo sėkmės. Niekas negali pasirinkti, ar gims turtingoje ir privilegijuotoje šeimoje, ar visiškame skurde.“
Net ir pasibaigus „Streetwise“ projektui, M.A.Mark ir Tiny toliau bendravo. 32 metus moteris fotografavo Tiny, kai ji susilaukė vaikų, įsimylėjo, nustojo vartoti narkotikus. Kartą M.A.Mark su savo vyru pasiūlė padėti jai išvykti į Niujorką, jei ši pažadės lankyti mokyklą. Tačiau mergaitė atsisakė pareiškusi, kad mokykla ne jai.
„Galima bandyti padėti, tačiau reikia nubrėžti liniją, kiek galima kištis, – aiškino M.A.Mark. – Kartais tau atrodo, jog padedi, bet iš tiesų taip nėra. Žinai, kad esi ten tam, kad stebėtum. Esi ten tam, kad papasakotum istoriją.“
Ir dabar Tiny gyvenime nėra nei deimantų, nei jachtų, apie kurias ji svajojo vaikystėje. Tačiau ji gyvena patogiai ir saugiai. To moteris niekada nenuvertina.
„Aš su pasididžiavimu norėčiau parodyti savo draugams, kad man pavyko. Aš nemiriau ir nepaskendau narkotikuose. Esu nustebusi“, – kalbėjo ji 2005 metais.
M.A.Mark mirė 2015 metais. Ji paliko ryškų žmogaus gyvenimo portretą, kuriame matyti skausmas ir kova bei laisvė ir išgyvenimas.
Pro fotografės prizmę žmonės gali akis į akį susidurti su skurdo realybe, kuri kamuoja Tiny vaikus, kaip kankino ir ją. Nuotraukose galima išvysti prostitucijos bei smurto paliktas žymes žmogaus akyse ir kūne. Taip pat galima pamatyti, kokia stipri yra žmogaus dvasia, kuri net ir kasdien kovodama su skurdu, toliau svajoja apie žirgus ir jachtas.