Jis manikiūrą daro klasės draugėms, mokytojoms, mokyklos direktorei. Pasigražinti pas jį ateina feisbuke jį suradusios jonaviškės. Paauglys skaičiuoja per 30 nuolatinių klientų.
Domėtis manikiūru jis pradėjo būdamas penkiolikos. Jį sužavėjo mamai atliktas manikiūras. Vaikinas eidavo kartu į saloną ir stebėdavo, kaip profesionalė dirba.
Mamos manikiūrininkei patiko Tito susidomėjimas. „Norėčiau, kad ir mano vyras taip darytų“, – sakydavo jam. Moteris pasiūlė T.Valeikai pačiam pamėginti sutvarkyti nagus.
„Esu prie meno: veriu vėrinius, mėgstu megzti, gražiai tapau, piešiu. Patiko ir nagų puošyba“, – sakė šešiolikmetis.
Jau anksčiau jį viliojo kosmetologo ar kirpėjo darbas. „Man nepatinka nei statybos, nei kitos panašios profesijos“, – pasakojo jonaviškis.
Jis pirmiausia tvarkydavo ir lakuodavo nagus sau: „Buvau modelis.“
Vėliau jis tobulinosi manikiūrininkų kursuose Jonavoje. Juos vedė japonų kilmės manikiūro meistras iš Vilniaus. Tai padrąsino Titą. Jis įsitikino, kad nagus dailina ne tik moterys, yra ir šiuo amatu užsiimančių vyrų.
Motina nupirko sūnui priemonių rinkinį. Kai ėmė užsidirbti, ir pats T.Valeika įsigydavo, ko stinga. Priemonėms jau išleista keli šimtai eurų.
Investicijos vaikinui atsiperka. T.Valeika geliniu laku lakuoja už 7, paprastu – už 5, priaugina už 10, o pedikiūrą daro už 8 eurus.
„Aš dar tik mokausi, tarp manikiūrininkų kol kas esu paskutinis Jonavoje“, – kodėl kainos mažesnės nei kitur, aiškino jis.
Klientai suranda jį per feisbuko puslapį „Jonavos nagai“, kuriame jis deda nuotraukas su savo atliktais darbais.
Lakuoja nagus virtuvėje
„Labai gerai nagus sutvarko. Vieną kartą lakavausi geliniu laku – labai ilgai atlaikė. Ir dirba jis labai kruopščiai. Pakalbam, pasijuokiam, smagu“, – sakė Tito klientė Ernesta.
Vaikinas jai manikiūrą darė antrą kartą.
Kai ji išgirdo, kad manikiūrą daro vaikinas, jai buvo keista. „Bet kiekvienas daro tai, kas jam patinka“, – nebesistebi jonaviškė.
Pas paauglį ateina ir vienas klientas vyras, jam vaikinas sutvarko nagus.
Klientai domisi, kaip T.Valeika pradėjo verstis šiuo amatu, iš kur perka priemones.
Dažniausia klientės prašo gelinio lakavimo. „Spalvos patinka ryškios. Madinga katės akis. Nulakuoji, pridedi deimantuką ir įvyksta spalvų perėjimas“, – įrankiais žongliravo jaunuolis.
Kartais klientės skundžiasi, kad pradedantysis turi nedaug spalvų. „Sakau joms, kad tai – pradžia. Vėliau bus daugiau“, – sakė Titas.
Sunkiausia jam piešti piešinius ant nagų, įdomiausia – lakuoti.
Kai būna namuose, šešiolikmetis klientes priima virtuvėje arba savo kambaryje. Ateityje norėtų išsinuomoti ar atidaryti savo saloną.
Klientės – ir mokytojos
T.Valeika šiemet baigė devynias klases savaitinėje mokykloje Raseinių rajone. Ten manikiūrą jis darydavo klasės draugėms, mokytojoms, jų dukroms, mokyklos direktorei.
„Labai gerai su direktore sutarėme. Direktorė daugiausia ir kvietė daryti manikiūrą“, – sakė moksleivis.
Grožio salonu virsdavo vaikino kambarys bendrabutyje, mokytojų ar direktorės kabinetai, net pedagogių namai. Ypač tada, kai pasigražinti norėdavo mokytojų dukros.
„Pagyvenusios mokytojos rinkdavosi švelnesnes spalvas, jaunesnėms patikdavo ryškesnės. Teko manikiūrą ir virėjoms daryti. Bet jos dirba su pirštinėmis, jų nagai nebūdavo nušiurę“, – pasakojo T.Valeika.
Vaikinas kaskart į mokyklą pasiimdavo ir priemones manikiūrui. „Ultravioletinių spindulių lempa, nagų frezas, blizgučiai, nuriebalintojas, acetonas, gelio priauginimas“, – ką nešasi į mokyklą, vardijo šešiolikmetis.
Į jo kambarį bendrabutyje iš mokyklos sandėlio buvo atneštas didelis stalas, skirtas manikiūrui daryti. „Važiuosiu jo atsivežti į namus. Man jį atiduoda. Ten yra tokios grotelės, per kurias byra nuimtas lakas, yra speciali spintelė nagų lakams susidėti“, – pasakojo manikiūrininkas.
Jis spėjo, kad mokykla šį stalą gavo kaip labdarą, dėl to gali jį padovanoti.
Emigruos į Daniją?
Motina palaikė sūnaus amato pasirinkimą. Vaikino tėvas yra miręs. Patėvis Titą palaikė, patarė internete ieškoti daugiau informacijos apie manikiūrą, pritarė priemonių pirkimui.
Nagų spalvinimu susidomėjo ir Tito sesuo, kuriai vos penkeri. „Nulakuoju su paprastu laku“, – pasakojo Titas.
Vaikino motina kol kas nėra sūnaus klientė – turi savo mylimą manikiūrininkę. Tačiau pedikiūrą pas sūnų jau sutiko pasidaryti.
Aplinkiniai, ypač moterys, stebisi ir žavisi neįprastu T.Valeikos užsiėmimu.
Bendraamžiai, daugiausia vaikinai, iš jo šaiposi, klijuoja homoseksualo etiketę. Patyčių jis sulaukdavo ir mokykloje, sulaukia jų ir išėjęs į miestą.
„Aš neimu į galvą. Ne aš vienas esu manikiūrininkas vyras. Žinau ir Lietuvoje, ir užsienyje. Su mama lankėmės Danijoje, ten kirpėjai ir manikiūrininkai daugiausia vyrai“, – aiškino jonaviškis.
Jis baigė devintą klasę, mokslus ketina tęsti Kaune, profesinėje mokykloje. Savo ateitį vaikinas sieja su manikiūru: „Man labai patinka ši profesija.“
Jei Lietuvoje nesiseks, jis norėtų vykti į Daniją, kur būtų lengviau užsiimti mėgstama veikla. Jau turi ten draugų, kurie dirba manikiūrininkais.
