Važiuoti į santuokos ceremoniją limuzinu – įprasta ir nieko jau nestebina.
„Jeigu turi pinigų, gali nuomotis prabangiausią mašiną. Tačiau neteko girdėti, kad Lietuvoje nuotaka būtų sėdusi prie vilkiko vairo“, – kvatodama apie linksmą sumanymą pasakojo bendrovės „Agrologistika“ tolimųjų reisų vairuotoja V.Karosienė.
Vilkikus pamilusi alytiškių pora per vestuves sėdo prie vairo
Mėgsta savo darbą
Prie vilkiko vairo jaunavedžiai sėdo dėl to, kad mėgsta išskirtinumą ir jiems patinka darbas, kurį dirba.
Įvertinkite: netradicinės vietos, kuriose susituokė lietuviai
„Mėgstu vairuoti ir bendrauti. Šis darbas praplečia akiratį – kiekvienoje šalyje susipažįstu su kitokia kultūra“, – tikino nuotaka.
Tad savo vestuvių dieną, liepos 22-ąją, Vesta ir Evaldas sėdo į du atskirus vilkikus, kuriuose ir taip praleido nemažai laiko darbo metu veždami krovinius. Jaunavedžiams tai įprasta darbo mašina.
Bet dardėdami Alytaus gatvėmis jaunikis ir jaunoji sukėlė tikrą emocijų audrą – automobilių vairuotojai jiems signalizavo, stabtelėję praeiviai mojavo rankomis, šypsojosi ir net kvatojosi.
Tik nuotakai atvykus prie Švč.Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios tapo nebejuokinga, kai teko su ilga pūsta suknele išlipti iš kone dviejų metrų aukščio vilkiko kabinos.
Į pagalbą atskubėjęs jaunikis prilaikė suknelės apačią, kad mylimoji jos neprimintų ir nepargriūtų.
Prisiekę amžiną meilę po bažnyčios skliautais jaunavedžiai jau sėdo nebe į atskirus vilkikus, o į vieną – jaunikio.
Tai irgi simboliška, juk sukūrus šeimą gyvenimas teka viena vaga. Juolab kad jau pusmetį Vesta ir Evaldas į tolimas keliones leidžiasi vienu vilkiku, nes pradėjo dirbti porininkais vairuotojais.
„Svečiams nepranešėme, kad į bažnyčią atvyksime vilkikais be priekabų, nes norėjome jiems pateikti staigmeną.
Išvydę mūsų automobilius visi suprato, kaip prasidėjo mūsų meilės istorija“, – pasakojo Vesta.
Susitiko Ispanijoje
Nuotaka vilkiko vairuotoja dirba trejus, jaunikis – dešimt metų. Jų pažintis ne taip seniai užsimezgė kelyje.
Poros meilės istorijai nėra nė metų – lietuviai vilkikų vairuotojai susipažino pernai spalio 28-ąją Ispanijoje, netoli Mursijos.
Pristačiusios krovinį Vesta su mokine į vilkikų stovėjimo aikštelę atvyko nakvynės. Šalia vilkiką su vaisių ir daržovių prikrautu šaldytuvu naktį pasistatė Evaldas su porininku.
Rytą Vesta nuėjo prie lietuvių vilkiko pabarti vairuotojų: „Tautiečiai, kaip negražiai jūs pasielgėte – prie pat pastatėte burzgiantį šaldytuvą.“
Šie atsiprašė, o Evaldas pakvietė kavos, ir jie su Vesta pasikeitė telefono numeriais.
Po trijų savaičių įsimylėjėliai susitiko Prancūzijoje, netoli Liono. Stovėjimo aikštelėje jie abu praleido vos valandą.
Išgėrę kavos ir pabendravę vėl pasuko savo maršrutais: vyras vyko į Ispaniją pasikrauti krovinio, o moteris su kroviniu iš Ispanijos leidosi į Daniją.
Trečias susitikimas jiems buvo lemtingas – lapkritį pora stabtelėjo Vokietijoje, Reinėje, ir vilkikų stovėjimo aikštelėje Evaldas pasipiršo Vestai.
Sužadėtuvių žiedą vyras mylimajai įteikė paryčiais, kai juodu kalbėjosi vilkiko kabinoje.
Iki sužadėtuvių mylimieji neturėjo galimybės pasimatymų skirti Lietuvoje, nes abu dirbo skirtingose įmonėse.
Vesta įsikūrusi Alytuje, Evaldas – Kaune.
Bet užsienio keliuose užsimezgęs meilės nuotykis vairuotojus prie altoriaus nuvedė tėvynėje – ir jie šeimos laimę nutarė kurti Vestos gimtajame Alytuje.
Per Kalėdas moteris Alytuje savo tėvams pristatė būsimąjį vyrą ir ėmė planuoti vestuves. Šįmet sausio 6-ąją, per Tris Karalius, Evaldas perėjo dirbti į „Agrologistiką“, kur jau dirbo jo sužadėtinė.
„Nesitikėjau, kad taip greitai susižadėsime. Tąkart Vokietijoje susitikome trims valandoms – jis vyko į Olandiją, aš – į Daniją.
Kai Evaldas įteikė žiedą, nebuvo kada galvoti, ką atsakyti. Ištariau: „Taip“, – šypsodamasi pasakojo moteris.
Laikas eina greičiau
Pora tapo neišskiriama – pradėję dirbti vienoje bendrovėje Vesta ir Evaldas vilkiko kabinoje praleidžia daugybę parų. Kartu dirbti jiems nėra sunku.
„Mums kaip tik lengviau dirbti drauge – greičiau laikas eina. Kartu išvažiuojame, kartu grįžtame. Po šešių ar aštuonių darbo savaičių namuose praleidžiame dvi arba keturias savaites“, – pasakojo nuotaka.
Moteris neslėpė, kad pradėjusi vairuoti vilkiką nė neįsivaizdavo, jog jos gyvenimo draugu galėtų tapti kitokį darbą dirbantis vyras.
Profesinis romanas jai atrodė rimta. Kitoks santykių variantas jai būtų buvęs per sudėtingas – juk ne kiekvienas vyras gali mėnesį laukti į namus grįžtančios moters.
„Tik moterys moka laukti“, – šyptelėjo V.Karosienė.
Prabėgus savaitei po vestuvių Vesta ir Evaldas išvyko į darbą – drauge vilkiku pasuko Europos keliais.
Šią išvyką sutuoktiniai juokais pavadino pirmąja povestuvine kelione, o žiemą išsiruoš į medaus mėnesį šiltuosiuose kraštuose.
O ar krovinius Europos keliais gabenanti pora svarsto apie šeimos pagausėjimą?
Iš ankstesnių santykių Vesta turi šešerių metų dukterį, o Evaldas – dvylikametę.
„Bendrų vaikučių dar luktelėsime“, – užsiminė nuotaka.
Prie altoriaus – su karininko uniforma
Šią vasarą dainininkė Irūna Puzaraitė (26 m.) ir karininkas Rokas Čepononis (24 m.) per savo vestuves taip pat laužė tradicijas – nors nuotaka vilkėjo tradicinį baltą apdarą, jaunikis per iškilmes buvo pasipuošęs uniforma.
Irūnai vestuvinę suknelę kūrė dizainerė Viktorija Jakučinskaitė, tačiau ir pati nuotaka prie to nemažai prisidėjo. Rokas į mados kūrėjus nesikreipė – apsirengė karininko uniformą, taip parodydamas ištikimybę savo pašaukimui.
Dėl to dainininkė nepyko ir tokiam pasirinkimui netgi labai pritarė: „Kariuomenė – didelė jo darbo ir gyvenimo dalis. Kadangi tarnauti kariuomenėje jis svajojo nuo vaikystės, jam šis darbas labai reikšmingas. O man karininko uniforma labai gražu. Kad jis taip apsirengs per vestuves, buvo bendras mūsų sutarimas. Pamaniau, kad tai bus įsimintina.“
R.Čepononis karininko uniformą vilkėjo duodamas amžinos meilės priesaiką Liškiavos Švč.Trejybės bažnyčioje, o vakare persirengė klasikiniu kostiumu, mat uniforma įpareigoja atitinkamai elgtis – šio drabužio nevalia vilkėti puotaujant. Jį reikia saugoti ir branginti.