Pernai rugpjūčio pabaigoje gimdydama mirė jos duktė Lina Jasinskienė ir jos naujagimis. Našlaite liko aštuonmetė duktė.
Močiutė globoja anūkę. Mergaitė praskaidrina 78-erių senolės gedulą. „Anūkė užpildo mano skausmą. Jeigu ne ji, nežinau, kaip išgyvenčiau netektį“, – verkė kaunietė.
Jai liko vienintelė pareiga ir uždavinys – kiek įmanoma pasirūpinti mažamete ir jos ateitimi.
Juodvi gyvena iš kuklios močiutės pensijos ir našlaitės pašalpos. Senolė prisipažįsta, kad kartais valgo tai, kas lieka pavalgius mergaitei.
Būsima trečiokė lanko muzikos gimnaziją, mokosi chorinio dainavimo specialybės, groja pianinu.
Senolė neriasi iš kailio, kad mergaitė būtų laiminga. Kaip ir kiti klasės vaikai, gimtadienį ji šventė ne namuose, bet boulingo klube. Liepą išskrido į Airiją aplankyti dėdės šeimos. „Vaikui su senu žmogumi liūdna“, – aiškino A.Stulgaitienė.
Didžiausią moters nerimą kelia klausimas, kas bus po jos mirties, kas pasirūpins anūke. Juk senolė amžinai negyvens.
Nors mergaitė turi tėvą, jis neatsiliepia į vaikų teisių gynėjų skambučius. Vyras gyvena užsienyje su kita moterimi. Dėdės namai Airijoje aštuonmetės taip pat nedžiugina, o apie vaikų globos namus ji bijo net pagalvoti.
A.Stulgaitienė net svarstė Amerikoje ieškoti globėjų šeimos, kad suteiktų mergaitei namus ir tinkamą išsilavinimą.
Gedi dukters ir anūkėlio
Nemenkas išbadymas užgulė A.Stulgaitienės pečius. Moteris verkė rodydama karstuose gulinčių mirusios dukters ir anūkėlio nuotrauką. Praėjo metai ir ji dar negali ramiai kalbėti apie nelaimę.
Jos neįtikino ekspertų išvada, kad gydytojai nekalti dėl L.Jasinskienės mirties. „Ne dėl savęs, dėl anūkės“, – kodėl galbūt sieks prisiteisti kompensaciją, aiškino moteris. Ji nori samdyti nepriklausomus ekspertus ir pateikti civilinį ieškinį Kauno klinikoms.
Iš kokių pinigų tai darys, nė pati dar nežino.
„Bent mergaitės broliukas būtų likęs gyvas, būtume auginusios“, – verkdama kalbėjo senolė. Ją nuolat graužia klausimas, kodėl mirė ne ji, o sveika jos dukra.
Našlaitę ji guodė savo pačios skaudžia istorija. Motina paliko A.Stulgaitienę vos gimusią. Moteris taip niekada ir nepažino nei motinos, nei tėvo. Iš kūdikių namų ją pasiėmė žmonės, kuriems valstybė mokėjo už jos auginimą.
„Kai sužinojau, kad mirė mano dukra, raminau mergaitę: „Tu, mažule, užaugai iki 8 metų su mama, o aš savo mamos net nemačiau“, – pasakojo kaunietė.
Mergaitė labai išgyveno motinos netektį, ją apėmė didelė neviltis. Pagalbą jai teikė specialistai.
Jei moteris nuspręs minti teismų slenksčius dėl dukters mirties, tai nebus pirmas kartas. Dar viena byla iškelta mergaitės patėviui. Dar L.Jasinskienei gyvai esant, jis namuose nederamai elgėsi, dėl to pateko į teisėsaugos rankas.
A.Stulgaitienei kaip nepilnametės atstovei reikėjo nuolat konsultuotis su teisininkais, dalyvauti teismo posėdžiuose.
Viską daro dėl anūkės
Moteris nenustojo kartojusi, kad visa daro dėl anūkės. „Kiek man beliko?“ – garbų savo amžių ir pusėtiną sveikatą priminė pašnekovė.
Savo reikmėms ji stipriai taupo, kad užtektų anūkės poreikiams. „Ko vaikas nesuvalgo, tai aš suvalgau, man užtenka. Taupau, kad vaikui būtų lengvesnė ateitis“, – graudinosi mergaitės globėja.
Dažnai ji perka nupigintas ar akcijines prekes. Taip susitaupė ir mergaitės kelionei į Airiją.
Anūkė rudenį eis į trečią klasę. Mokytojai ją giria už gabumus. Mergaitė dainuoja, groja, lanko baseiną. „Kiek galiu, kiek sugebu, viską atiduodu vaikui“, – aiškino močiutė.
Ji dėkojo geradarei, kuri padovanojo mergaitei pianiną. Instrumentas stovi namuose, juo anūkė groja laisvu nuo pamokų metu.
Iš pradžių A.Stulgaitienė nerimavo, ar prestižinės mokyklos vaikai nesityčios iš prasčiau gyvenančios jos anūkės. Tačiau kol kas nepastebi jokių patyčių ar skriaudos.
Priešingai. Kai močiutė surengė anūkės gimtadienį boulingo klube, klasės draugai nepasididžiavo ir atėjo jos pasveikinti. Klasėje yra tradicija gimtadienio šventes ruošti ne namie, bet kokioje nors pasilinksminimo vietoje.
„Nenoriu, kad ji jaustųsi kitokia nei klasės draugai. Negaliu neleisti – ji gyvenime skaudžiai nukentėjo“, – sakė A.Stulgaitienė.
Liepą ji anūkę išsiuntė pas dėdę į Airiją. Močiutė vylėsi, kad gal mergaitė pasijus ten kaip namie ir po jos mirties turės su kuo gyventi. Nors dėdė turi nedarbingumą, visgi turi stogą virš galvos ir šokias tokias pajamas.
Kainos spaudžia į kampą
Močiutė ir anūkė gyvena trijų kambarių bute. Namus A.Stulgaitienė išlaiko iš 300 eurų pensijos. Perpus mažesnę mergaitės pašalpą ji kaupia banke.
„Nežinia, kada mane ištiks koks insultas ar infarktas, o mergaitei tai reikės kažkaip gyventi“, – graudinosi moteris.
Ji vis dar verčia eurus į litus ir dažnai šiurpsta nuo kainų. Pavyzdžiui, anūkės grįžimas iš Airijos jai kainuos 140 eurų.
„Tiesiog nustėrau, kai sužinojau sumą. Čia pusė mano pensijos. Bet nėra kur dėtis. Anūkė grįžta rugpjūčio viduryje“, – pasakojo senjorė.
Dar vienas iššūkis moters laukia prieš Rugsėjo 1-ąją. „Rugpjūčio 24 dieną mokykloje susitikimas, reikės užsisakyti švarkelį. Pernai neturėjau galimybės nupirkti, tikiuosi, šiemet pavyks. Reikia ir sarafano, ir švarkelio“, – dėstė trečiokės globėja.
Močiutė jau paruošė anūkei senuosius mokyklinius rūbelius, užsakys anūkei kasdienius pietus. „Kartais perku net dvejus per dieną – ji išeina iš namų 7 val., o grįžta ir 16 ar 17 val.“, – aiškino senjorė.
Moteris norėtų leisti mergaitę papildomai mokytis groti pianinu. „Turime labai gerą mokytoją, kuri nieko neima už pamokas, bet nežinau, ar ji galės šiemet su mergaite dirbti“, – sakėkaunietė.
Rūpestis anūke – ne vienintelis būdas užsimiršti. A.Stulgaitienei taip pat labai patinka dirbti sode. Kai mergaitė išvykusi, močiutė gali sode praleisti visą dieną.
„Gal norėtumėte obuolių? Galėčiau sode pririnkti“, – siūlė moteris. Ji džiaugėsi, kad iš savo rankų darbo užsiaugina ir vaisių, ir daržovių.
***
Jei norite paremti sunkiai besiverčiančią močiutę ir anūkę, galite pervesti auką į fondo „Algojimas“ sąskaitą „Swedbanke“ (paskirtis – „Stulgaitienės anūkei“): LT05 7300 0101 2121 7083.
Dėkojame fondui „Algojimas“ už dovanai teikiamą pagalbą.
