Praėjo dveji su pusę metų, kai jie tapo vyru ir žmona.
Chitra ir Jideshas myli vienas kitą, o tai nėra įprasta šalyje, kur vedybos turi nedaug ką bendra su jausmais.
Bet ir šios poros vedybos nėra svajonės išsipildymas. Tai tik lieptas tikslui pasiekti: karjera, šeima, vaikas. Į trečiąją dešimtį įžengusių Chitros ir Jidesho partnerystė – suplanuota meilės istorija.
Kaip žmonės myli ir kaip jiems galima mylėti – tai daug ką pasako apie visuomenę.
Jauni vyrai ir moterys iš Delio, Mumbajaus ir Bangaloro didmiesčių elito – tai karta, kuri patiria didelį spaudimą. Jie privalo daug ką įrodyti sau bei savo tėvams ir dėl to bijo nepateisinti lūkesčių.
Kaip ir Chitra ir Jideshas – sutuoktinių pora iš Bangaloro.
„Kai kurie žmonės savo didžiąją meilę randa būdami 60 metų. Bet aš nenorėjau taip ilgai laukti“, – sakė Chitra.
Kaip ir Snigdha, kuri taip pat negalėjo įsivaizduoti, kad būdama 30 metų vis dar bus netekėjusi.
Visi šie trys žmonės buvo užsiregistravę vestuvių biržoje, kuri Indijoje atlieka skaitmeninio vedybų tarpininko funkcijas. Čia nekeliamas tikslas kuo geriau pažinti žmogų. Tikslas – kuo greičiau susituokti.
Vestuvių birža primena pasimatymų portalus, kurie populiarūs daugelyje Europos ir pasaulio šalių. Bet jų paskirtis kitokia.
Čia pateikiami klausimai apie pajamas ir plaukų spalvą – šviesi, kviečių spalvos, tamsi. Reikia nurodyti, ar esi hinduizmo sekėjas ir prie kokios kastos priklausai.
Per mėnesį portalo klientai sumoka porą eurų už galimybę susirasti antrąją pusę.
Indijoje santuokas tradiciškai lemia dėdės, tetos arba tėvai. Dviejų žmonių partnerystė dažniausiai nėra susijusi su didžiais jausmais, tik statusu ir įtaka. Vestuvės – tai dviejų šeimų tikslas sudaryti sąjungą.
Jeigu porą aplanko meilė, tai nėra laimingas atsitiktinumas, o sunkaus ilgų metų darbo rezultatas.
Daugelis puoselėjo viltis, kad globalizacija padarys galą santuokai kaip dviejų šeimų sąjungai. Bet iki šiol Indijoje giminaičiai nulemdavo 96 proc. visų šalyje įregistruojamų santuokų. Jungtuvių iš meilės skaičius buvo sustingęs ties 4 proc. padala.
Bet internetas įliejo pokyčių ir į Indijos vedybų rinką. Tiesa, indai pasirinko ne vakarietišką modelį, o tradicijų ir šiuolaikiškumo derinį – jie ėmė planuoti meilę.
Net ketvirtadalis indų dabar tuokiasi su partneriu, kurį po aktyvių paieškų suranda patys arba tėvai.
Nuotaka ir jaunikis gauna porą mėnesių susipažinti vienas su kitu – iki šiol tik reta pora turėdavo galimybę pamatyti vienas kitą prieš vestuves.
Prie tokių vedybų Chitra ir Jideshas priskiria ir savąsias, nes jie buvo įsimylėję vienas kitą gerokai iki vestuvių, o jos tėvas, aptikęs internete Jidesho nuotrauką, parašė: „Ar susidomėtum mano dukra?“
Chitros tėvas, sudaręs sutartį su vedybų portalu, pasijuto šiuolaikišku žmogumi.
Tai buvo jo dovana jauniausiajai dukteriai 21-ojo gimtadienio proga.
Nuo tada jis pradėjo siųsti Chitrai nuorodas į potencialių partnerių profilius. Tėvas manė, kad tai kur kas pažangesnis žingsnis nei jo paties piršlybos: jo brolis paskambino į Chitros motinos namo duris nešinas jos nuotrauka.
Beveik šešerius metus Chitra nekreipė dėmesio į tėvo elektroninius laiškus su galimais kandidatais į jos ranką ir širdį.
Bet jei vieną dieną jis nebūtų pasiuntęs Jidesho nuotraukos, ji niekuomet nebūtų jo sutikusi.
Dabar Jideshas ir Chitra gyvena savo bute Bangalore. Jideshas, baigęs studijas elitiniame universitete, dabar vadovauja savo bendrovei.
Jideshas prisimena, kad pasimatymų portale daugelis tėvų rašydavo apie dukterų kraitį, bet apie jas pačias net neužsimindavo.
Tik vienas – tai buvo Chitros tėvas – paklausė: „Ar jums nepatiktų viena iš mano dukterų?“ Ir šis įrašas sudomino – Jideshas parašė.
Būsimas nuotakas ir jaunikius auginantiems tėvams jų vaikai yra prekės.
Jie yra pasirengę sumokėti už gerą vyrą. O mergina domimasi tik tiek, ar ji moka gaminti, ar paklusni, nuolaidi, ar dar mergaitė.
Šie klausimai Jideshui ir Chitrai niekada nebuvo svarbūs. Abu yra dirbantys, žino, kad vienas kitam nebuvo pirmieji partneriai.
Šios poros gyvenimas niekuo nesiskiria nuo europietiško: šeštadieniais gurkšnoja kokteilius viename iš daugybės Bangaloro barų, o sekmadieniais mėgaujasi skaniu maistu, vakarais mėgsta žiūrėti filmų kanalą.
Bet juk ir jie galėjo tikėtis, kad vieną dieną sutiks žmogų, kuris patiks. Bet jie pasirinko vedybų biržą. Kodėl?
„Visi mano draugai buvo vedę, mane spaudė laikas“, – sakė Jideshas.
„Visos mano partnerystės buvo nesėkmingos, tad kodėl nesuteikus galimybės savo tėvams?“ – paaiškino Chitra.
Jideshui patiko, kad internete susipažino su moterimis, kurių normaliame gyvenime niekada nebūtų sutikęs. Būtent virtuali erdvė suteikė galimybę paprasčiausiai užkalbinti moterį – tai Indijoje smerktina ir nedora.
Į pirmąjį jų susitikimą atėjo Chitros tėvas. Jis apžiūrėjo Jideshą, o paskui paliko juos vienu du. Ir dabar jau nuo abiejų priklausė, ar priešais sėdintis žmogus tinkamas likusiam gyvenimui.
Jideshas patiko Chitrai, nes nevaidino tobulo, jis nė kiek nesunerimo, kai ji atvirai išklojo tai, ką internete nutylėjo jos tėvas. Žinoma, ji geria alkoholį, valgo mėsą ir turi tatuiruočių.
„Jam patiko, kad mokau pilvo šokio meno. Dauguma, išgirdę, kuo užsiimu, tiesiai šviesiai paklausdavo: „Pilvo šokis? Tai tu prostitutė?“ – prisiminė Chitra.
„Pilvo šokis – nuostabu“, – išgirdęs naujieną pasakė Jideshas.
Po trijų susitikimų juos ėmė spausti tėvai. Jie paprašė apmąstymams trijų mėnesių. Nuo to laiko, pasak Jidesho, tiksėjo laikas.
Per ketvirtą susitikimą Chitra ir Jideshas kalbėjosi apie vaikus, ko tikisi iš partnerio ir kaip įsivaizduoja savo finansinę ateitį.
Ir nebuvo jokios paslapties, kad Chitra nori ištekėti, Jideshas – vesti. Jų tėvai norėjo, kad jie susituoktų.
Bet ar po trijų pažinties mėnesių jau pakankamai žinoma apie žmogų?
Žinoma, kad ne, teigia abu. Idealiame pasaulyje, sako Jideshas, jiems iš pradžių reikėtų kartu pagyventi ir geriau pažinti vienas kitą.
Bet kartą Chitra išspruko iš namų: pasakiusi tėvams, kad turi darbo Mumbajuje, su Jideshu nuskrido į jo draugo vestuves.
Chitra sako, kad galėjo įsivaizduoti sulauksianti senatvės su vyru už jo neištekėjusi. Bet gyventi po vienu stogu ar turėti vaikų be sutuoktuvių liudijimo Indijoje neįmanoma.
Žinant indų papročius, Chitra – nepriklausoma moteris, bet tai nereiškia, kad ji yra laisva. Faktą, kad draugavo su trimis vaikinais, ji privalėjo slėpti. Todėl santuoka jai visada buvo išeitis, nes tai atveria galimybę gyventi dviese – kurti santykius, kuriuos pripažįsta visuomenė.
Balandį jie ir jų tėvai pritarė vedyboms. Po mėnesio Chitra prisipažino Jideshui: „Aš tave myliu“, o birželį atsiklaupė priešais jį.
Gruodį jie susituokė: vestuvių dieną Chitrai buvo 28-eri, Jideshui – 31-eri.
Indai moko vaikus nelaikyti sėkmės atsitiktinumu – ar tai būtų priėmimas į geriausią universitetą, ar santuoka, ar vaikai. Bet dabar daugelis indų trokšta to, kas nesuvaldoma, – meilės.
Šį tėvynainių troškimą anksti pastebėjo Gouravas Rakshitas. Nors 42 metų vyriškis nėra sociologas, tik verslininkas, jis geriau nei bet kas kitas žino, ko trokštama Indijoje. Nieko nuostabaus: jis – meilės planuotojas.
Jau septyneri metai G.Rakshitas vadovauja vienai didžiausių Indijos vedybų biržų.
Bendrovė turi biurus Londone, Niujorke, bet Mumbajaus centre, nedideliame, nedaug langų turinčiame pastate, įsikūrusi centrinė būstinė.
Ant stalų raudonuose rėmeliuose stovi laimingų porų nuotraukos.
Nuo 2002-ųjų šioje biržoje užsiregistravo 35 milijonai indų. Naujų klientų skaičius kasdien padidėja 15 tūkstančių. Antrosios pusės paieškos dažniausiai trunka nuo šešių iki dvylikos mėnesių.
Iš šalies žvelgiant atrodo, kad vakariečių ir indų partnerių paieškos panašios. Bet Vakaruose daugiau dėmesio kreipiama į asmenybę, o Indijos portalai savo vartotojus skirsto pagal pragmatiškus kriterijus.
G.Rakshitas teigia, kad tokios svetainės jaunus indus ir indes pavertė savo gyvenimo architektais. Ir taip tarsi imama neigti kastų įtaka.
Tai reiškia didžiulį pokytį. Kastų sistema kadaise griežtai neleido tuoktis su žmogumi iš kitos kastos. Nors tokios nuostatos Indijoje oficialiai uždraustos, dauguma ir toliau gyvena pagal senąją tvarką: kastų ribas peržengdavo tik 10 proc. santuokų.
Verslininkas G.Rakshitas tiki: yra pagrindo tikėtis, kad kasta netaps žmogaus statuso požymiu.
O koks turi būti trokštamas 2016-ųjų vyras?
Turintis daktaro laipsnį ir uždirbantis krūvą pinigų.
O kur savo meilę susirado G.Rakshitas? Su žmona Subhadra jis drauge mokėsi. Verslininkas sako, kad tai buvo meilė.
Parengė Ona Kacėnaitė
