Nemažai laiko mūsų šalyje praleidusiai kitatautei Lietuva – ramybės oazė. Hyguette į Lietuvą atvyko iš Kongo prieš aštuonerius metus. Prašyti prieglobsčio kitoje šalyje ji nusprendė dėl vykstančio karo savo tėvynėje.
Į mūsų šalį mergina atvyko nemokėdama anglų kalbos – jos gimtoji kalba yra prancūzų. Per tuos metus, kuriuos praleido Lietuvoje, mergina neblogai pramoko rašyti ir kalbėti lietuviškai.
Be valytojos ir budėtojos darbų, kuriuos jai pavyko susirasti Lietuvoje, mergina užsiima afrikietiškų kasyčių pynimu. Tiesa, jos pačios plaukai juodi, tiesūs ir trumpi, o ne pinti kasytėmis.
Į Lietuvą atvyko būdama nepilnametė
H.Mbwaya pasakojo, kad į Lietuvą atvyko 2008 m. vasarą. Iš pradžių pabėgėlė iš Kongo turėjo galimybę pasilikti Belgijoje, bet Lietuva jai pasirodė ramesnė.
„Į Lietuvą atvykau būdama 17 metų. Išvykau iš savo šalies dėl ten vykstančio karo ir paprašiau prieglobsčio kitur. Pirmiausia mus atvežė į Ruklą, vėliau persikėliau į Vilnių. Iš pradžių galvojau apie Belgiją, bet ten nebuvo gerai. Buvau ir Paryžiuje porą kartų – ten labai daug žmonių. Lietuvoje gyvenu, nes čia man labai ramu“, – apie savo atvykimą pasakojo mergina.
H.Mbwaya sakė bendraujanti su broliu, kuris gyvena Londone, o kitų artimųjų nepažįstanti. Abu jos tėvai yra mirę. Ji neslėpė, kad tėvai buvo katalikai, o ji pati – protestantė.
„Kaip mirė mano mama, nepamenu, buvau dar labai maža. Užaugau su tėčiu. Jis mirė nuo cukrinio diabeto“, – apie savo šeimą kalbėjo afrikietė.
Ji prisipažino, kad per aštuonerius gyvenimo metus Lietuvoje nė karto nebuvo grįžusi į savo tėvynę. Tačiau mergina Vilniuje susitinka su kitais tautiečiais.
Darbą padėjo surasti draugės
Hygutte darbą susirasti pavyko gana greitai. Pirmąjį padėjo surasti Vilniuje gyvenančios draugės, o kitą ji pati susirado internetu.
„Turiu drauges iš Kubos Barbarą ir Esterą. Jos man pasakė, kad turiu ieškotis darbo. Draugės dirbo prekybos centre „Panorama“.
Estera mane supažindino su savo viršininku. Jis prižadėjo man paskambinti, ir po kelių dienų gavau darbą „Prisma“ parduotuvėje“, – apie darbo pradžią pasakojo mergina.
Žmonės gatvėje tyčiojasi
Hygutte sako, kad Lietuvoje jai priprasti ir pramokti lietuvių kalbos nebuvo labai sunku. „Žinoma, daug kas skiriasi – maistas, drabužiai, tradicijos. Pavyzdžiui, Lietuvoje priimta, kad kraitį krautų moteris. Pas mus viskas atvirkščiai – kraitį krauna vyras“, – apie kultūrų skirtumus šnekėjo pašnekovė.
Kaip didžiausią trūkumą ji pabrėžė tai, kad Lietuvoje žmonės nelabai pakantūs kitataučių ar kitaip atrodančių žmonių atžvilgiu.
„Suprantu, kad nebūna tik gerų arba blogų žmonių. Kartais žmonės būna geri ir padeda, o kartais – šaiposi.
Būna, kad einu gatve ir šaukia: „Tu beždžionė, tu beždžionė“, arba sako „Važiuok atgal į savo Afriką“, – apie praeivių patyčias kalbėjo afrikietė.
Pina afrikietiškas kasytes
H.Mbwaya laisvalaikiu užsiima afrikietiškų kasyčių pynimu. Ji atviravo, kad Lietuvoje kasytės nėra labai populiarios – norinčiųjų išbandyti tokią šukuoseną vos keletas.
„Dirbu namuose, ne salone, tačiau Lietuvoje tai nėra taip madinga. Dažniausiai man parašo per socialinius tinklus arba kažkas iš pažįstamų rekomenduoja. Pirmiausia mano klientės parodo nuotrauką, pagal kurią norėtų, kad supinčiau kasytes, o vėliau vyksta pats procesas.
Paprastas pynimas užtrunka vieną valandą su puse, o jei reikia supinti tik pusę plaukų, užtenka ir 30 minučių“, – apie savo pomėgį pasakojo mergina.
Ji teigė, kad daugiausia darbo yra su dirbtiniais plaukais. Tada prie plaukų pynimo tenka paplušėti tris ir daugiau valandų.
Prieš kelerius metus mergina įgijo dažytojos profesiją, tačiau pagal ją nedirba. Dabar rytais ji dirba valytoja parduotuvėje „Prisma“, kiek vėliau – Vilniaus teniso akademijoje budėtoja.
