Namie Lolitai daug kas primena Arvydą – dovanoti papuošalai, juodi šratinukai, nes tik tokiais jis pasirašydavo, odinė kepurė, kurią užsidėdavo eidamas grybauti, uogienių stiklainiai, kuriais jis mėgdavo nustebinti savo svečius.
„Negali būti, kad Arvydo nėra, nes jis būdavo visur. Aš jaučiausi kaip lepinama panelė – man nerūpėjo, nei kiek mes turime pinigų, nei kiek mokame komunalinių mokesčių. Viską darė jis“, – pasakojo Lolita.
Buvęs Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius, režisierius ir laidų vedėjas A.Ilginis bendradarbių ir draugų buvo vadinamas žmogumi-orkestru. Jis turėdavęs daugiau idėjų negu jėgų ir laiko joms įgyvendinti.
Garsaus lietuviško serialo „Giminės“ prodiuserio širdis sustojo rugsėjo 7-ąją trečią valandą nakties. Lolita gerai įsiminė vieno mediko žodžius, kai jis atvirai pasakė: „Jei jus gali kas nors paguosti, tai – diagnozė: Arvydas nesikankino, tai buvo staigi mirtis.“
Jam buvo 64-eri. Kitais metais jis ketino švęsti 65-ąjį gimtadienį ir ta proga išleisti savo poezijos rinkinį.
Arvydas mėgo draugams pirmiesiems paskaityti savo naujausius eilėraščius, kurie atsirasdavo tarsi iš niekur, bet būdavo labai jausmingi, gilūs.
Jo kūrybinis kelias nužymėtas rimtais darbais. A.Ilginis pastatė daugiau kaip 15 televizijos ir dokumentinių filmų, spektaklių, televizijos serialų, sukūrė televizijos meno ir kultūros laidų, vaidmenų televizijos filmuose.
Nuo jaunystės kūręs eilėraščius vyras nesiekė tapti poetu, bet šio pomėgio neatsisakė ir sulaukęs pensijos.
Lolita prisiminė vieną dar neseniai buvusį ankstyvą rytą, kai skubėjo į darbą. Arvydas priėjo prie jos su popieriaus lapu, nes rašydavo ranka, ir perskaitė savo eilėraštį. Lolitai patiko vyro eilės, nes jis rašydavo dėl savęs, taip pat užsirašydavo trumpus savo apmąstymus.
Moteriai būdavo įdomu, ką sutuoktinis veikia savo kambaryje, eidama pro šalį ji vis užmesdavo akį, bet stengdavosi netrukdyti. Jei ko nors paklausdavo, jai atrodydavo, kad tai daro ne laiku.
Ne laiku ar ne vietoje – ne vienas staigus posūkis, kurių iš anksto niekas negalėdavo suplanuoti, pasitaikydavo ir vilniečių Ilginių šeimoje.
„Su Arvydu nebuvo nuobodu gyventi – jis buvo intrigų meistras, jei ko nors imdavosi, galėdavo nuversti kalnus, bet pasiekdavo savo tikslą. Mūsų gyvenime nebuvo rutinos, nebuvo ritualų, kurie savaime susiklosto ilgai kartu gyvenančių žmonių šeimoje“, – sakė Lolita.
Šiemet gegužę sukako 30 metų, kai Lolita ištekėjo už Arvydo. A.Ilginiui tai buvo antroji santuoka – jo pirmoji žmona buvo aktorė Rasa Kirkilionytė (63 m.), kurią vedė būdamas 21-erių.
Lolitai pažintis su Arvydu kvepėjo tarnybiniu romanu, nes abu dirbo Lietuvos televizijoje. Jie susitiko viename renginyje, skirtame Spaudos dienai.
Kartu su draugais po šio vakaro visi ėjo gerti kavos.
„Tą pirmą pažinties vakarą mudu su Arvydu išėjome naktį į gatvę, lijo lietus, turėjau juodą skėtį, vilkėjau juodą suknelę.
Mums taip sekėsi, kad kai būdavome kartu, lydavo lietus“, – prisiminė našlė.
Tą dieną, kai turėjo vykti vestuvės, Arvydas anksti kėlėsi, maždaug 6 valandą ryto, ir išvyko į Kernavę, kur gyveno jo teta. Jis pasikvietė kartu savo draugą, nes reikėjo sugriebti šieną.
Arvydas negalėjo sulaužyti duoto žodžio, nes buvo pažadėjęs tetai padėti – jis buvo labai pareigingas.
Arvydui išvykus, būsimoji nuotaka pasijuto sutrikusi, nes prisiminė, kad neturi gėlių puokštės. Tuomet Lolita paskambino Arvydui ir paprašė, kad priskintų plukių, nes tai – mėgstamiausios jos gėlės, pražystančios pavasarį tuoj po žibučių.
Į Santuokų rūmus Vilniuje jaunavedžiai ėjo pėstute kartu su savo liudininkais – keturių žmonių grupelė ramiai perėjo visą J.Basanavičiaus gatvę. Tuo metu nebuvo įprasta, kad jaunieji atvyksta tuoktis be automobilio.
„Mūsų šeimos šventės būdavo tylios, ramios ir paprastos. Arvydui buvo būdinga tai, kad jis į daugelį dalykų žiūrėjo kitaip nei visi“,– pasakojo Lolita.
Arvydas svajojo turėti daug vaikų, jis sakydavo Lolitai: „Noriu turėti mažiausiai penkis vaikus.“ O jo žmona jam atsakydavo: „Arvydai, pasiėmei ne tą moterį.“
Ne tik charakterio skirtumai, bet ir Zodiako ženklai, po kuriais gimė abu sutuoktiniai, geram astrologui būtų kietas riešutėlis.
Lolita gimė po Žuvų ženklu, o Arvydas – po Liūto, todėl retas kuris aiškiaregys galėtų pasakyti, kad tokios dvi stichijos kaip Vanduo ir Ugnis galės darniai sugyventi.
– Ką labiausiai mėgdavo jūsų vyras? – paklausiau L.Ilginienės.
– Mūsų pomėgiai labai skyrėsi. Arvydas – vilnietis, bet nors mieste gimęs ir augęs, jis labai mėgo grybauti, uogauti, pats virdavo uogienes, jam buvo svarbu turėti kuo pavaišinti draugus.
Jei vykdavome rinkti mėlynių, mes net lenktyniaudavome. Jis surinkdavo litrą uogų per 20 minučių, o aš – per 25 minutes.
Jis labai mėgo grybauti, eidamas į mišką skaičiuodavo proskynas, turėjo savo sistemą, kaip nepasiklysti.
Jam tai buvo poilsis, o kai sveikata pablogėjo, jis labai ilgėdavosi grybavimo.
Man nepatinka miškas, aš jame greitai pavargstu – man mielesnė atvira erdvė. Bet eidavome 7 kilometrus spanguoliauti į raistą, nes esu dzūkė.
***
Visą straipsnį skaitykite šaštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
