Pažįstami ir nepažįstami jį jau užvertė pasiūlymais padėti. Jis viliasi, kad jau pirmadienį bus galima pradėti remonto darbus.
Šeima į tvartą buvo priversta kraustytis prieš dvejus metus, kai supleškėjo trijų vaikų, tėvo ir senelio namas. Būstas sudegė, kol senelis lydėjo anūkus iki mokyklinio autobusiuko. Laimei, niekas iš žmonių nenukentėjo.
„Gaisro židinys buvo prie šaldytuvo. Vagys bent jau sienas palieka, o gaisras viską nusiaubė“, – apgailestavo J.Davidonis.
Po gaisro iš medinio apmūryto namo liko tik sienos, kurios jau niekam tikusios. Mat medis sudegė, o plytos perkaito.
Vaikus augina jų tėvas. Nuolatinio darbo vyras neturi, jis atlieka visokius pagalbinius darbus kaime.
Motinos ir žmonos šeima neteko dar prieš sudegant namui.
Vyriausiam vaikui – vienuolika metų, jauniausiam – aštuoneri.
Po gaisro šeima keliolikos kvadratinių metrų tvarto prieangyje pasistatė krosnelę, porą lovų, du nedidelius staliukus, televizorių.
Patalpoje nėra langų, todėl šeima gyvena kone be dienos šviesos.
Vaikai ir tėvas telpa šiltame kambarėlyje, senelis nakčiai išsikrausto už sienos – į didžiulį šaltą tvartą.
Jį J.Davidonis ir nori paversti naujaisiais šeimos namais.
Tvartas virs jaukiu būstu
Paklaustas, kokia pagalba šeimai buvo siūlyta, vilnietis papasakojo apie savivaldybės siūlytą socialinį būstą. „Jo būklė buvo itin prasta. Ten reikėjo kapitalinio remonto. Suremontuosi ir nežinia, kiek ilgai gyvensi.
Be to, gyvenant socialiniame būste negali uždirbti daugiau, už geresnes pajamas būstą atims. Kam to reikia? Jie turi savo sienas, stogą. Vaikai auga, bent jiems kažkas liks“, – kodėl šeima liko gyventi mažame tvarto priestate, aiškino vyras.
J.Davidonis antradienio vakarą aplankė šeimą, apžiūrėjo pastatą, kuriame jie glaudžiasi. Vaikų tėvo tuo metu nebuvo, tačiau jiedu susisiekė telefonu.
Jis apsidžiaugė dėl J.Davidonio ketinimų surinkti remontui reikiamų medžiagų ir žadėjo pasitelkęs draugus pats įsirengti būstą. Vėliau vilnietis sužinojo, kad tokios pakilios nuotaikos tėvo vaikai seniai nebuvo matę.
„Kai aplankiau šeimą, pamačiau, kad ji nėra asociali. Užėjęs radau švarą ir šilumą, nebuvo jokios rūkalų ar alkoholio smarvės. Matėsi, kad vaikų ir senelio santykis labai šiltas. Labiausiai mane sukrėtė ta maža vaikų vaikystės erdvė. Noriu jiems padėti“, – pasakojo vilnietis.
Jo netrikdo kai kurių kaimynų kalbos, kad tėvas ir senelis – išgeria. „Kaime yra visokių kalbų. Kiti kaimynai labai šiltai atsiliepia apie šią šeimą. Vieni gyrė juos dėl kuklumo, kiti tikino, kad šeimos galva yra vertas tėčio vardo“, – pasakojo geradarys.
Svarbiausia vilniečiui – sukurti šeimos vaikams gražesnę aplinką. J.Davidonis ketina stebėti darbus iki pabaigos, kad pastatas iš tiesų būtų įrengtas.
Jo manymu, remontas galėtų prasidėti jau ateinančią savaitę.
Tvarto ir jo prieangio bendras plotas – 80 kvadratinių metrų. „Iš prieangio reiktų padaryti virtuvę, dušą ir tualetą. Didesnėje dalyje reikia įrengti du kambarius vaikams bei svetainę tėvui ir seneliui.
Reikia žeminti lubas, kelti grindis, sumažinti tūrį, kad mažiau reikėtų šildyti. Viskas labai paprasta, nieko brangaus ir sudėtingo“, – viziją dėstė anksčiau statybose dirbęs vyras.
Prisidės ir žinomi žmonės
Kad padėtų šeimai, asmeniniu vairuotoju dirbantis vyras pakvietė savo feisbuko draugus aukoti statybinių medžiagų, langų, baldų ir kitų remontui reikalingų daiktų. Jau pirmąją dieną paprašius pagalbos žmonės jį užvertė pasiūlymais.
„Šiandien net nedirbu savo darbo, vien atsakinėju žmonėms. Vieni prašė paskaičiuoti, kiek statybinių medžiagų reikės. Kiti klausė, kur gali pervesti pinigų. Atsiliepė ir Lietuvos elitas“, – lietuvių aktyvumu stebėjosi J.Davidonis.
Draugai pasiūlė šiltinimo vatos. Viena Kauno įmonė pažadėjo nemokamai padaryti naujus baldus, virtuvės komplektą. Garsus Lietuvos verslininkas ketina nupirkti naują skalbimo mašiną.
Statybinių medžiagų įmonė žadėjo padovanoti medžiagų stogui apšiltinti.
Į J.Davidonio skelbimą atsiliepė viena šeima, kurie pirko langus sodui, tačiau nepanaudojo. Pažadėjo juos atiduoti būsimiems daugiavaikės šeimos namams.
Viena dainininkė pasiūlė atiduoti didelę brangią gražią sofą, tačiau durys per mažos, ji į patalpą netilptų. Be to, šeimai labiau reikia lovos.
Su geradariu susisiekė ir seniūnijos, kurioje gyvena šeima, bendruomenės pirmininkė. Ji pasiūlė bendruomenės vardu atidaryti atskirą sąskaitą šeimai, kad norintieji galėtų aukoti.
Suvedė teta ir plytos
Vilnietis jau numatė ir kur per remontą galėtų apsigyventi vaikai: „Jie turi šaunią tetą. Ji su šeima gyvena Vilniuje, kuo galėdama padeda broliui ir jo vaikams. Per remontą vaikai galėtų būti pas ją.“
Per vaikų tetą J.Davidonis ir susipažino su šeima. Jam statybose liko naujų plytų. Vyras norėjo jas atiduoti žmonėms, kurie yra patekę į nelaimę.
Su juo susisiekė vaikų tetos bendradarbė ir papasakojo apie gaisro prarytą šeimos namą bei gyvenimo sąlygas. Taip užsimezgė bendravimas.
Visą gyvenimą J.Davidonis norėjo padėti kitiems. Jis pats augo be tėčio, nuo 18 metų, kai tėvas mirė, ėmė rūpintis seserimi ir vėžiu sergančia motina. Tada vaikystė ir pasibaigė. Perėjo į vakarinę mokyklą ir ėmė dirbti tėvo darbus – statybose.
„Mano tikslas buvo, kad sesuo baigtų mokslus. Stengiausi pakeisti tėtį. Dešimtmetis buvo labai sunkus. Dar ir dabar ne patys geriausi laikai“, – pasakojo vyras.
Nelengva patirtis tarptautinį verslą baigusį vyrą ir įkvėpė padėti vargstančiai šeimai.
Norinčius prisidėti prie remonto, J.Davidonis kvietė surasti jį feisbuke ir parašyti žinutę.
