Svajoja iki dugno išgerti stiklinę vandens
Pasvalio rajone, Pumpėnų miestelyje, gyvenanti 55 metų Ilona Titienė, palaidojusi vienturtę savo dukrą, pasišovė rūpintis anūkėmis: penkiolikamete Viktorija bei dvylikamete Kamile.
Šeimos gyvenimo istorija, kaip jau rašėme, – labai liūdna. Vos per kelerius metus pumpėnietė po tragedijos palaidojo žentą, naujagimę anūkę, o prieš pusmetį kovą su klastinga liga pralaimėjo ir jos vienturtė dukra.
Anūkėms vieninteliu ramsčiu tapusiai I.Titienei liūdna, kad ir jos pačios sveikata labai prasta. Moteris jau kelis mėnesius gyvena visai be inkstų.
„Sveikas žmogus to nesupras. Kiekvieną dieną svajoju prisileisti sklidiną stiklinę vandens ir vienu mauku ją visą išgerti. Dabar gi turiu skaičiuoti kiekvieną gurkšnelį, nes, suvartojusi per daug skysčių, galiu nebesulaukti dializės. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gera: man nebereikia naktį keltis į tualetą“, – humoro nestokojo ligonė.
Atmetė nuo nervinės įtampos
Pumpėnietė nepaliauja viltis.
„Užsirašiau į inkstų donorų laukiančių ligonių eilę. Tokių, išgyventi trokštančių pacientų, šalyje yra kone šimtas. Gydytoja mane patikino, kad nepraeis nė metai, ir atsiras man tinkamas donoras“, – kalbėjo pašnekovė.
Moteriai prieš šešerius metus persodino inkstą. Tąkart donoro organas puikiai prigijo ligonei ir funkcionavo iki praėjusių metų.
Tačiau kai I.Titienė išgirdo apie baisią vienturtės dukters ligą, gyvenimas virto didžiuliu sielvartu. Ji žinojo, kokia negailestinga ta liga. Jau buvo palaidojusi savo motiną bei vyrą.
Nuo nuolatinės nervinės įtampos prieš praėjusias Kalėdas organizmas inkstą atmetė. Šį rudenį teko pašalinti ir paskutinį, savo funkcijų jau nebeatliekantį, inkstą. Moteris kas antrą dieną turi iškęsti dializės procedūrą.
Bendromis pastangomis nuderėjo
„Gal Dievas man leis užauginti ir į mokslus išleisti anūkes. Bet gali atsitikti ir taip, kad jis mane pasišauks bet kurią akimirką. Kadangi su mergaitėmis gyvename mano draugo namuose, man išėjus anapilin mergaitės atsidurtų vaikų namuose. Aš bet kokia kaina noriu jas apsaugoti nuo valdiškų namų. Kad nekiltų teisinių ginčų, namą iš karto užregistruosiu mergaičių vardu“, – teigė močiutė.
Neseniai ji išgirdo apie Pumpėnuose parduodamą pusę medinio namo. Savo mintimis moteris pirmiausia pasidalino su bendruomenės pirmininke Vilma Matuzevičiene.
Nors būsto savininkas prašė gerokai didesnės sumos, moterims pavyko nuderėti iki 7 tūkstančių eurų.
Kai jau tapo aiški būsto kaina, tada pečius surėmė ir į pinigų paieškas leidosi seniūnijos darbuotojai, Pumpėnų miestelio bei mokyklos bendruomenių nariai.
Bankas neims procentų
I.Titienė savo viltis ir godas „pardavė“ laidoje „Bėdų turgus“. Nemažą sumą paaukojo organizacija „Gelbėkim vaikus“, prie mergaičių svajonės prisidėjo ir vietiniai, ir toliau gyvenantys ūkininkai. Pinigų į aukai skirtą voką sudėjo savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus darbuotojai, kasmet prieš Kalėdas paremiantys pasirinktą šeimą, taip pat mokytojai, seniūnijos darbuotojai.
Nors geradariai dosniai vėrė pinigines, tačiau I.Titienei dar teko pinigų skolintis iš banko. Moteriai bankas suteikė beprocentę 1,2 tūkstančio eurų paskolą. Skolintus pinigus pumpėnietė privalės grąžinti per trejus metus.
Sujaudino mergaičių tvirtybė
Pumpėnų miestelio bendruomenės pirmininkė V.Matuzevičienė labai rūpinasi vos kelis mėnesius jų miestelyje gyvenančiomis mergaitėmis, ją sujaudino optimizmu trykštančios ir labai gyvenimą mylinčios našlaitės. Pasak moters, tokių žmonių nėra daug.
„Kai mergaičių paklausiau apie pasirinktą pirkti namą, jos pirmiausia ne būstą gyrė, o džiaugėsi, kad prie sodybos yra daržas bei tvartas. Jos žino, kad viskas pasiekiama tik darbu“, – sakė pirmininkė.
V.Matuzevičienė neslėpė, kad jos dar laukia begalės slenksčių mynimas, durų varstymas. Pumpėnietė viliasi, kad dosnūs Pasvalio krašto verslininkai sutiks prisidėti prie namo remonto darbų bei paaukos naujakuriams baldų, buitinės technikos.
Meldžiasi už visus
Tą dieną, kai apsilankiau Pumpėnuose, I.Titienė ką tik buvo grįžusi iš bažnyčios. Abi anūkės po mišių buvo pasilikusios maldos namuose ruoštis didžiosioms metų šventėms.
Sekmadieniais jos stengiasi nepraleisti pamaldų. „Viešpaties palaimos prašau ne tik artimiesiems, bet ir man padedantiems geradariams, už juos sukalbu maldą. Tikiuosi, kad jiems Dievas atlygins už gerą širdį“, – kalbėjo našlaičių globėja.
Pumpėnietė neslėpė, kad jos gyvenime buvo toks etapas, kai į maldos namus ji eidavo kiekvieną dieną. Kai užklupusias negandas išgyventi būdavo labai sunku, ramybę ji rasdavo tik bažnyčioje.
Pasilepins ir baseinu
I.Titienės namuose šventinis stalas nebus skurdus. Moteris ant jo sudės pačios užaugintų ar miške surinktų gėrybių. Kūčioms daugiausia ji gamins patiekalų iš grybų, o Kalėdoms keps riebią žąsį. Nors kalėdines dovanas – laikrodžius ir kepures jau įteikė iš anksto, našlaičių dar laukia staigmena.
„Viena moteris man įteikė voką su pinigais ir nurodė, kad jie skirti tik Kalėdų džiaugsmui. Sugalvojau pradžiuginti mergaites išvyka į Pasvalio baseiną. Anūkės ten jau yra kartą buvusios, o man tai bus pirmas apsilankymas. Plaukti nemoku, tačiau galėsiu šiek tiek pasikaitinti pirtyse“, – atviravo I.Titienė.
Žuvo gelbėdamas brolį
„Panevėžio kraštas“ jau yra rašęs apie liūdną šios šeimos likimą.
Mergaičių tėtis Aurelijus Aglinskas prieš penkerius metus didvyriškai žuvo gelbėdamas brolį. Šis prisilietė prie audros nutrauktų elektros laidų. Tai pamatęs mergaičių tėtis griebė brolį ir nutraukė, bet užtat pats buvo pervertas elektros srovės. Medikams jo gyvybės išgelbėti nepavyko.
Prezidentė vyrą po mirties apdovanojo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Šį garbingą apdovanojimą mergaitės saugo kaip didžiausią relikviją.
Likimo ironija, bet tėčio išgelbėtasis brolis su dukterėčiomis ryšių beveik nepalaiko. Jis liko gyventi pas savo motiną, šioji anūkių taip pat nepasiilgstanti, net nepaskambinanti.
Korespondentei su jais susisiekti nepavyko.
Į medikus kreipėsi per vėlai
Tragiškai pasibaigusią dieną, vos kelios valandos prieš savo žūtį, A.Aglinskas iš ligoninės į namus Vaškuose buvo parsivežęs žmoną Vitaliją ir naujagimę trečiąją dukrą. Po dviejų savaičių kūdikis susirgo, o po kiek laiko mirė Vilniaus ligoninėje. Klastingosios streptokoko B bakterijos sukėlė sepsį – kraujo užkrėtimą.
Didžiulį sielvartą patyrusi našlė po dvejų laidotuvių anytos bute pasijuto esanti svetima.
Tuomet pasimaišė vienas vyras ir pakvietė gyventi kartu. Moteris kvietimą priėmė, bet paskui, kaip mano artimieji, gailėjosi. Tuose namuose jai ir dukroms nebuvę gera.
Anūkės močiutei papasakojo, kad patėvis jų nemėgo, sunku naujoje vietoje buvę ir motinai.
„Duktė labai užsisklendė savyje. Ji apie savo vargus niekam net neužsimindavo. Vitalija buvo įsitikinusi, kad toks jos likimas ir ji viena turi nešti sunkią naštą. Tik jai susirgus mergaitės šį tą man papasakojo...“ – braukė ašaras moteris.
Jos dukra per daug buvusi nuolanki tam vyrui ir per vėlai kreipusis dėl krūtyje užčiuopto gumbelio.
Kai pernai rugsėjį ligonė nuvyko pas gydytojus, jų ištarti žodžiai buvo skaudūs: „Pavėlavai.“
Norintieji paremti našlaites pinigų gali pervesti į „Swedbank“ sąskaitą LT477300010026549856.
