„Vienatvė yra mano pačios kaltė – tai nutiko dėl to, kad elgiausi siaubingai, – prisipažino ji. – Viskas prasidėjo nuo to, kad užmezgiau romaną su vedusiu vyru, su kuriuo po kiek laiko susituokėme.
Buvau savanaudiška ir norėjau jo tik sau. Po to, kai išariau jų šeimą, ilgai kankinau dvi jų dukras.
Aš su jomis elgiausi taip prastai, kad nieko keisto, jog jis pasirinko savo dukras, o ne mane.“
M.Warren yra vienturtė, o jos tėvai – mirę, rašo „Daily Mail“.
„Nebereikia puošti eglutės ar gaminti maisto, – sakė ji. – Man sausį sueis 60. Nemaniau, kad šio amžiaus sulauksiu būdama tokia apgailėtina. Gailiuosi to, ką padariau.
Tačiau įsivaizduoju, kad jei mano podukros skaitys mano žodžius, jos manęs visai nesigailės. Jos manys, kad gavau tai, ko nusipelniau. Ir jos bus teisios.“
Įsimylėjo savo darbdavį
Jų pirmasis susitikimas buvo tarsi iš knygos. M.Warren susipažino su Carolu 1982-aisiais, kai įsidarbino jo sportinių prekių parduotuvėje.
Jai tuo metu buvo 25-eri, o vyras buvo 22 metais už ją vyresnis.
„Jis mane labai sužavėjo, nors ir žinojau, kad jis turėjo žmoną bei dvi dukras, 13-os Samanthą ir 11-os Tracey, – pasakojo M.Warren. – Jie gyveno gražiame name.
Kai mergaites pirmą kartą pamačiau parduotuvėje, pasidarė aišku, kad jos dievino savo tėtį. Tačiau aš leidau sau įsimylėti.
Netrukus gavau progą. Carolis turėjo ne vieną verslą, todėl dažnai nebūdavo namie. Kai pasiūliau jam apsistoti viename iš mano miegamųjų, o ne viešbutyje, tai pasirodė logiška – tam pritarė net jo žmona.
Tačiau su juo praleidau tiek daug laiko, kad mūsų santykiai po metų virto kažkuo daugiau.
1986-aisiais sandėliukas parduotuvėje tapo mūsų meilės lizdu.
Mergaitės, ypač pirmagimė Samantha, ėmė kažką įtarti. Ji kartą nepranešusi užėjo ir rado mus kikenančius bei geriančius butelį putojančio gėrimo.“
Carolis kitais metais, per Naujuosius metus, paliko savo šeimą, kad gyventų su savo meiluže.
„Labai džiaugiausi, – atskleidė ji. – Tą naktį atšventėme su šampanu, penkių žvaigždučių viešbutyje. Negalvojau apie sugriautą šeimą ar sugadintas jų Kalėdas – visa tai įvyko dėl mūsų romano.
Tačiau mano mama buvo pasibaisėjusi tuo, ką padariau. Ji reikalavo, kad nutraukčiau šiuos santykius, nes niekada nesugebėčiau pasitaisyti jo dukrų akyse.
Ji sakė, kad jos manęs nekęs. Ir ji buvo teisi. Jos elgėsi pagiežingai.
Dabar mąstau, kad turėjau nenusileisti iki jų lygio. Tačiau aš elgiausi taip pat prastai – ir net blogiau, nei jos.“
Nepavyko bendrauti su dukromis
Kai Tracey pirmą kartą apsilankė jaunavedžių naujuosiuose namuose, ji mandagiai paklausė, ar galėtų pasidaryti sumuštinį.
Tačiau M.Warren įniršo, kai pamatė, jog mergina nepasinaudojo pjaustymo lentele, ir spintelės paviršius liko subraižytas.
„Tracey apsiverkė, – prisiminė moteris. – Carolis buvo susierzinęs, bet mačiau tik sugadintą paviršių virtuvėje.
Savaime suprantama, ji buvo tiesiog neapdairi, bet įtikinau save, kad ji tai padarė iš pykčio man.
Nusprendžiau viską pradėti iš naujo per Kalėdas 1988-aisiais. Tai buvo puiki proga užmegzti ryšį su mergaitėmis.
Tačiau taip stengiausi viską padaryti gerai, kad mano nervai neišlaikė. Pernelyg gilinausi į kiekvieną žodį.
Kai Samantha per vakarienę pareiškė, jog tėčiui nepatinka mano kiauliena – nors jis ją valgė pasigardžiuodamas – buvau sugniuždyta.
20 minučių stebėjau, kaip ji rankioja vaisius iš mano Kalėdinio pudingo, ir neiškenčiau. Pasakiau, kad yra daug geresnis būdas išrinkti vaisius – paėmiau jos lėkštę ir išmečiau visą maistą pro svetainės langą.
Tai buvo neracionalu, ir tuo nesididžiavau. Tačiau taip stengiausi, bet visos mano pastangos nuėjo veltui.“
Mergaitės netrukus išvyko, o Carolis su ja nesikalbėjo savaitę.
Moteris nusprenė viską pakeisti per kitas Kalėdas. Jos vyro verslas žlugo, todėl ji padengė visas išlaidas.
Maistas ir dovanos kainavo 1000 svarų sterlingų.
„Namai atrodė tarsi iš žurnalo, – pasakojo M.Warren. – Tačiau pastangos ir vėl nuėjo perniek. Kalėdų rytą, Tracey atvyko pirma ir mandagiai pasisveikino. Kai Samantha pagaliau atvažiavo, ji mane visiškai ignoravo. Ji kalbėjosi tik su tėčiu bei sese, ir nė nepadėkojo už dovanas. Ji kritikavo vakarienę.
Galiausiai neišlaikiau. Ašarodama paprašiau Carolo pasikalbėti su savo dukra. Buvau pasibaisėjusi, kai jis ne užstojo mane, o juokaudamas dukrai pranešė, kad jos veiksmai mane įžeidė.
Ji atsakė, kad neatėjo susitikti su manimi – ji atėjo tik pabūti su tėčiu.
Gėdijuosi to, ką paskui padariau. Paėmiau eglutę, ištraukiau žybsinčias girliandas iš rozetės ir išmečiau ją į koridorių, o paskui – į namo kiemą.
Carolis ir podukros žiūrėjo išsižioję. Samantha ėmė rėkti, kad daugiau čia niekada negrįš. Atrėžiau, kad ji į mano namus daugiau negalės kelti kojos. Šių žodžių vis dar gailiuosi.“
Moteris drebėdama iš pykčio nuvažiavo pas mamą ir papasakojo visą istoriją.
„Mama atsiduso ir pasakė, kad visada liksiu ta kita moterimi, – prisiminė ji. – Kai grįžau, podukros buvo dingę – su savo dovanomis – o vyras buvo įpykęs. Jis sakė, kad visa tai buvo mano kaltė.
Šį kartą nesikalbėjome dvi savaites.“
Nekvietė į vestuves
Kai abi merginos 1990-aisiais kartu šventė 21-ąjį ir 18-ąjį gimtadienį, pakvietimas į pašto dėžutę atėjo tik Carolui.
„Už dovanas ir atvirutes nesulaukiau nė ačiū, – sakė M.Warren. – Samanthos daugiau nemačiau, bet Tracey vis dar apsilankydavo. Tačiau man vis vien atrodė, kad ji stengiasi mane erzinti.
Pavyzdžiui, kai keliavome ir apsistojome 5 žvaigždučių viešbutyje, ji prieš einant vakarieniauti pranešė, kad dabar yra vegetarė.“
Carolis atsisakė susilaukti daugiau vaikų, nes nenorėjo įskaudinti savo dukrų.
„Mano bjaurios podukros buvo vienintelė motinystės patirtis, kurią galėjau turėti, – apgailestavo moteris. – Buvo sunku. Caroliui dukros buvo svarbesnės už mane. Jis net melavo apie tai, kur yra, kad tik galėtų su jomis pasimatyti.
Kai Samantha tuokėsi, Carolis man pasakė, kad eina nusipirkti laikraščio, bet iš tikrųjų nuvyko į vestuves. Jis grįžo 5 ryto ir elgėsi tarsi nieko nebūtų nutikę.
Mes kartu buvome laimingi, bet jis nenorėjo pripažinti, kad mano jausmai tokie pat svarbūs, kaip jo dukrų.“
Jie tyliai susituokė tada, kai M.Warren buvo 38-eri, o Caroliui – 60.
„Podukros nebuvo pakviestos, sakiau sau, jog taip buvo todėl, kad mano vyro sveikata buvo prasta, – sakė moteris. – Bet giliai širdyje nenorėjau, kad jos tą dieną būtų šalia.
Tačiau nemanau, kad jos būtų atėję, net jei būtų buvę pakviestos.
Dauguma jaunavedžių po vestuvių būna ramūs ir laimingi, o aš savo laiką leidau versdama Carolį sukaupti jėgas, kad dukroms praneštų apie mūsų vestuves.
Kai apie tai galvoju dabar, nieko keisto, kad jis nenorėjo atskleisti, jog susituokė su piktąja pamote.
Dabar matau, kad joms nerodžiau jokios tikros meilės, buvau nemaloni ir norėjau visada būti svarbiausia.
Visa tai sugriovė mūsų su Caroliu santykius. Mes 2002-aisiais persikraustėme į Pracūziją, kad jis galėtų džiaugtis savo pensija. Nesikalbėjome apie jo dukras, ir aš nusprendžiau, kad joms negalima mūsų lankyti.
Jis ilgėjosi savo dukrų ir anūkų, bet ši tema mums liko tabu.
Vis dar nežinau, kiek anūkų jis turi. Mes taip mažai kalbėjomės apie jo šeimą.“
Moteris liko viena
Carolis 2008-aisiais staiga paliko žmoną ir grįžo į Didžiąją Britaniją, kad galėtų būti šalia savo dukrų. Taip baigėsi 26 metus trukę santykiai.
„Daugiau su juo ar jo dukromis nesikalbėjau, – sakė M.Warren. – Skyrybos įvyko 2010-aisiais, per advokatus.
Po kurio laiko tik netyčia sužinojau, kad Carolis mirė. Tiksliai nežinau, kada tai įvyko.
Niūri mano mamos pranašystė išsipildė. Visada likau ta kita moterimi. Carolis pirmiausia buvo tėvas, ir tik tada – vyras. Jis dukras mylėjo labiau, nei mane.
Dabar jau per vėlu, bet supratau, kad šeima yra svarbiausias dalykas gyvenime.
Jei rytoj mirčiau, manęs niekas nerastų. Tai niekam nerūpėtų.“
Parengė Dorotėja Noreikaitė
