Praėjusį pavasarį dainininkė antimi džiaugėsi tik kelias valandas, kol truko jos 52-ojo gimtadienio puota.
Pasibaigus šventei antis buvo atiduota į Suvalkijoje gyvenančių D.Bilevičiūtės draugų ūkį, kuriame klega nemažai naminių paukščių. Tad ši dovanėlė puikiai pritapo tarp kitų sparnuočių.
„Milgedas turi ūkį, augina ančių, todėl man vieną ir padovanojo“, – pasakojo D.Bilevičiūtė.
Per šventę rožiniu kaspinu papuošta naminė antis krypavo po pobūvio salę tarp svečių, vėliau buvo patupdyta į narvą. Tupėdama už grotų antis padėjo kiaušinį. Tačiau sukaktuvininkei išsaugoti kiaušinio nepavyko, nes neatsargiai nešant narvą jis sudužo.
„Gyva dovana buvo nemaža staigmena. Manau, Milgedas ją padovanojo tam, kad antis man dėtų auksinius kiaušinius“, – kvatojo Daina.
Nors dainininkė dovanėlę atidavė į geras rankas, vis pasidomi jos likimu. D.Bilevičiūtė džiaugėsi, kad antelei buvo surastas gaigalas. Dabar ji nepaliaujamai deda kiaušinius. Dainai smagu, kad antis dar neatsidūrė puode arba orkaitėje: „Ačiū Dievui!“
Prieš atiduodama dovaną į ūkį sukaktuvininkė antį vos galėjo pakelti, nes buvo sunki, gerai nupenėta. Ūkininkams dainininkė užsiminė, kad šios anties jie greitai nekištų į puodą.
Tad bičiuliai Dainai kaip įrodymus, kad antis vaikštinėja ūkyje, vis siunčia jos nuotraukas su antinu ar padėjusią kiaušinį.
„Kadangi sodybos neturiu, negaliu bute auginti anties, nors ir norėčiau, kad ji man dėtų kiaušinius, o aš juos kepčiau ir valgyčiau. Labai įspūdingai atrodytų, jeigu išvesčiau antį pasivaikščioti į kiemą, kuriame zuja šunys ir katės. Manau, Milgedas, dovanodamas antį, norėjo priminti tai, kas man artima – juk norėjau plėtoti kaimo turizmą, bet verslas nesusiklostė“, – apgailestavo vilnietė.
Naminė antis – ne vienintelė gyva dovana, kurią dainininkė yra gavusi. Anksčiau ji per gimtadienį sulaukė dar vienos staigmenos – ponio, kurį įteikė ūkininkai iš Tauragės rajono.
D.Bilevičiūtei ponis pasirodė labai įdomus gyvūnas, tad moteris stengėsi jam įtikti – šėrė duona, dažnai jį lankė. Tačiau žemaūgis arkliukas – beveik laukinis, nepaisė jokio dėmesio, nerodė švelnumo. Nenuostabu, juk ponis – nei kačiukas, nei šuniukas.
„Vyliausi, kad jį perleisiu vaikams, bet ponis nebuvo labai draugiškas, todėl taip ir liko gyventi tame ūkyje Tauragės rajone“, – apie dar vienos gyvos dovanos likimą užsiminė pašnekovė.
D.Bilevičiūtei nekiltų bėdų, jeigu draugai per ateinantį gimtadienį balandžio 9-ąją jai padovanotų praktiškų dovanų, juk laikyti nemažą gyvūną bute nėra sąlygų.
„Net turint namą ir savo kiemą laikyti gyvūnus nėra paprasta, nes juos reikia mokėti prižiūrėti, rūpintis kiekvieną dieną“, – pripažino linksmoji dainininkė.
