Drabužių dizainerė ir stiklo dirbinių kūrėjas – ne konkurentai, nors abu yra menininkai. Atvirkščiai, Laura ir Viktoras Dailidėnai pastaruoju metu kartu dirba ir vienas kitam padeda.
Šeima ir darbas – svarbiausia gija, siejanti sūnus Igną (13 m.) ir Vėją (8 m.) auginančią žinomą porą.
„Daugybė vakarėlių, naktinėjimų, išvykų – taip linksmai prabėgo mūsų studentavimo metai Kaune ir studijavimo Vilniuje. Iki šiol mes turime daug tikslų, bet vieną gyvenimo kryptį ir vieną didelį gyvenimo projektą – šeimą.
Didžiuojuosi turėdama du puikius vaikus, kurie kasdien teikia džiaugsmą.
Nesakau, kad gyvename tobulai, būna visko, nes mes ne tik kartu gyvename, bet ir kartu dirbame!
Mūsų draugystė paremta tarpusavio pasitikėjimu, be melo sau ir kitiems. Keista, bet dar ir dabar tiek metų gyvenant kartu kartais kyla minčių, kad ką tik susipažinome“, – Valentino dienos proga socialinio tinklo paskyroje mintimis apie tvirtą santuoką dalijosi žinoma dizainerė L.Dailidėnienė.
– Kaip įprastai minite pažinties su vyru metines?
Laura: Šiemet vasario 14-ąją sukako 18 metų, kai susipažinome. Kasmet prisimename šią dieną ir simboliškai paminime. Aš pagaminu tradicinį desertą – saldžių šokoladinių širdelių.
– Kur susipažinote ir kuo anuomet buvo įsimintina Valentino diena?
Laura: Tuomet studijavome Kauno J.Vienožinskio kolegijoje (dabar – Kauno kolegija).
Vyko Valentino dienai skirtas renginys, kurį patys ir organizavome – Viktoras vedė šį renginį, o aš su kostiumo dizaino specialybės kurso draugais, tarp kurių buvo ir šviesaus atminimo Egidijus Sidaras, paruošėme vaidinimą, kuriame vaidinau lašišą.
Pamenu, tai buvo linksmas vakaras, su Viktoru pajutome kažką bendra.
– Kuo Laura patraukė jus prieš 18 metų?
Viktoras: Patiko jos linksmumas. Taip pat pajutau, kad kalbame viena kalba, – ji mane girdi, o aš girdžiu ją. Be abejo, mane sužavėjo ilgos jos kojos. (Juokiasi.)
– Ar tuo metu pamanėte, kad Laura galėtų tapti jūsų žmona?
Viktoras: Tuo metu ilgai galvojau, ar galėtume tapti pora visam gyvenimui. Kūriau planus į priekį, dvejojau.
Pradėjome draugauti, tuomet ir išbandėme vienas kitą kartais dirbtinai sukeldami stresines situacijas.
Tačiau didžiausias mūsų gyvenimo kartu išbandymas buvo Jungtinės Amerikos Valstijos – po pusmečio, praleisto Čikagoje, jau skrendant į Lietuvą virš Atlanto vandenyno aš pasipiršau Laurai.
– Santykių pilnametystė. Taip galima apibūdinti dabartinį jūsų gyvenimo etapą. Ar teko išgyventi krizių?
Laura: Mūsų gyvenimas – nuolatinė kūryba, kuri turi varikliuką, neleidžia sustoti ir ieškoti krizių.
– Kokie buvo aštuoniolika metų, praleistų su Laura?
Viktoras: Man vis dar atrodo, kad kartu esame tik kokius trejus metus. Tie metai pralėkė taip nepastebimai, kad net nesuprantu tokio jų skaičiaus.
Su Laura esame geriausi draugai. Ji – nuostabi mama, patikima draugė, ji turi paslaptį, o tai svarbiausia!
Be to, jei kalbėtume apie ją, kaip apie kūrėją, – Laura turi talentą!
Yra daug kūrėjų, ir aš daugybę jų pažįstu, nes pats esu iš tapytojų šeimos, todėl žinau, ką sakau. Laura – kitokia. Ji labai stipri, kūrybinga ir talentinga.
– Auginate du sūnus. Ar jūsų su vyru požiūriai dėl vaikų auklėjimo sutampa?
Laura: Taip, mūsų požiūris į vaikų auklėjimą panašus, labai džiaugiamės jais.
– Kuris jūsų esate griežtesnis atžaloms?
Viktoras: Mūsų šeimoje visi lygūs, gerbiame vienas kitą, tad berniukai auga šalia kaip visaverčiai žmonės. Jie yra mūsų geriausi draugai, dėl to užtenka vaikui pasakyti, ko iš jo norima, ir netenka nutaisyti griežto tono. Mūsų šeimoje viskas pagrįsta pasitikėjimu.
– Kodėl nutarėte dirbti kartu su vyru? Kas nulėmė tokį sprendimą?
Laura: Viktoras beveik visuose mados renginiuose buvo kartu su manimi nuo pat draugystės pradžios, todėl natūralu, kad puikiai išmano šią virtuvę.
Dėl to ir nutarėme kurti verslą kartu. Mūsų įmonė „Dailidesign“ apima drabužių dizainą, juvelyriką ir stiklo dizainą.
– Kodėl stiklo dirbinių kūrėjui parūpo žmonos kuriama mada?
Viktoras: Visada jaučiausi kaip strategas – tiek būdamas stiklo meno atstovu Lietuvoje ir rengdamas grupines parodas, simpoziumus, tiek ir kaip Lauros pagalbininkas.
Mane visuomet žavėjo drabužių dizainerio specialybė ir aš supratau, kad galiu prie to prisidėti. „Daili“ – vienas pirmųjų mados prekės ženklų Lietuvoje, įkurtas dar 2003-iaisiais.
O dabar jau ketverius metus oficialiai esu įmonės direktorius – juo tapau savo noru, žvelgdamas į tolesnę perspektyvą.
– Ar lieka laiko stiklo kūriniams gaminti?
Viktoras: Šiuo metu turiu labai daug veiklos šeimos įmonėje, nes tai – atsakingas ir sunkus darbas, tik iš šalies gali atrodyti kitaip.
Bet tikiuosi, kad kai „Dailidesign“ suklestės, o aš turėsiu daugiau laiko, būtinai sugrįšiu prie mėgstamos srities – stiklo meno. Stiklas man dabar lieka kaip pomėgis, o turėti tokį pomėgį – prabanga.
– Ar vyras duoda jums patarimų kuriant drabužių kolekcijas, juolab kad šiuo metu esate panirusi į pasirengimą „Mados infekcijai“?
Laura: Visuomet išklausau jo nuomonę.
– Iš jūsų sutuoktinis turbūt niekada neišgirsta: „Neturiu kuo apsirengti.“
Laura: Savo aprangai skiriu nedaug dėmesio, turiu kelis mėgstamus drabužius ir juos nešioju. Taip susiklostė natūraliai, nes kai esi nuolat panirusi į drabužių kūrimą, neturi kada formuoti savo garderobo.
Be to, ir poreikio didelio nėra. Žinoma, kartais norisi ir reikia išbandyti vieną kitą savo kūrybos drabužį.
– Nors Laura kuria drabužius moterims, gal ir jums yra ką nors sumodeliavusi? Ar nemanote, kad ji galėtų išmėginti jėgas ir vyrų mados srityje?
Viktoras: Aš žinau, kur Laura stipriausia. Tai žino ir tie, kurie domisi jos kūryba, tad mūsų žodžiai jos neveikia. Ne kartą buvo įvairių prašymų ir bandymų ją įkalbėti kurti vyriškų drabužių liniją. Bet atsakymas būdavo griežtas ir aiškus.
Man Laura yra sumodeliavusi kelis drabužius, aš jais labai džiaugiuosi.
– Ar turite kokių nors šeimos tradicijų?
Laura: Su vaikais kiekvieną savaitgalį, kad ir kokie būtų orai, bent kelioms valandoms susiruošiame pasivaikščioti į gamtą – atrandame vis naujų vietų ir aplink Vilnių, ir visoje Lietuvoje.
Esame aplankę kone visus gražius šalies gamtos kampelius, rezervatus. Mums patinka keliauti, todėl išvykos į kitas šalis taip pat nesvetimos.
– Nepavargstate nuo nuolatinio buvimo kartu?
Laura: Jei jaučiame, kad buvimas šalia gali sukelti kokį nors nepageidaujamą konfliktą, atsiribojame, pasineriame kiekvienas į savo darbus.
– Kas santykiams įžiebia romantikos, kai dienų dienas kartu sukatės namuose ir darbuose?
Viktoras: Nors darbai ir buitis mus įsuko, viskas, kas susiję su mūsų darbais, labai netikėta ir dažnai keičiasi – juk atsiranda įvairių pasiūlymų, projektų, kelionių.
Tas didelis tempas toks pulsuojantis, kad jis ir yra mūsų romantika, mūsų noras kurti ir drauge gyventi!
– Kaip dalijatės buities rūpesčius?
Viktoras: Tas, kuris laisvesnis, ir atsakingas už buitį. Tokiu atveju vienas kitą pridengdami net nepastebime, kad yra kokių nors rūpesčių.
– Kokie jūsų šeštadienio pusryčiai?
Laura: Mūsų savaitgalis prasideda nuo šviežiai spaustų vaisių ir daržovių sulčių. Pasigaminame ir ką nors skanaus, tarkime, išsikepame skanią kiaušinienę.
