Senelis neišgelbėjo anūko
Vidurdienį netikėtai užsiliepsnojęs namas iš Aušros atėmė trijų metų sūnų Kernių, kuris tądien dėl ligos nėjo į darželį ir pasiliko globojamas 68-erių senelio.
„Ugniagesiai užėję į namą ant lovos rado senelį, apsikabinusį savo anūką. Jis puolė į degantį namą jo gelbėti, tačiau abu užtroško dūmais“, – apie įvykusią nelaimę kalbėjo Aušra.
„Mano vaikiukas žuvo. Jam kovo mėnesį turėjo sueiti trys metukai.
Vyresnėlis buvo mokykloje, o Kernius buvo namuose, nes sirguliavo. Jis dažnai sirgdavo bronchitu, todėl buvo namie. Nuo kovo 1-osios turėjau eiti atostogauti, būčiau buvusi su juo namuose.
Gaisras įvyko apie 12 valandą. Buvau darbe, sūnus buvo mokykloje. Namie liko tik senelis kartu su anūku.
Jiedu visada likdavo dviese, kai mažylis neidavo į darželį, o mes išeidavome į darbus“, – kalbėjo Panevėžio ligoninėje dirbanti Aušra.
Po tragedijos gyvena lyg sapne
Iki šiol nėra nustatyta gaisro priežastis. Namai sudegė iki pamatų. Panevėžietė žino, kad į tuos namus nebesugrįš – artimiausi šeimos planai yra parduoti žemės sklypą, ant kurio stovėjo namas, ir už gautus pinigus nusipirkti būstą, kuriame galėtų gyventi.
„Nelaimės dieną man paskambino kaimynė ir pasakė, kad dega mūsų namai.
Ugniagesiai rado senelį, užkritusį ant vaiko. Senelis išlėkė iš degančio namo, tačiau po kelių akimirkų įbėgo atgal į namą imti Kerniuko, bet nebegrįžo. Atidarė duris, o ugnis plūstelėjo jam į veidą.
Tai didžiulė tragedija mūsų šeimai. Netekau namų, tėvo ir sūnaus. Penktadienį įvyko laidotuvės, tačiau aš vis dar jaučiuosi lyg sapne.
Atrodo, kad Kernius netrukus grįš iš darželio. Net ir namų atstatyti nebeįmanoma. Nieko nebeturiu“, – verkė moteris ir pridūrė neturėjusi jokios nuojautos dėl galimos nelaimės.
Senelis – geriausias trimečio draugas
Ji prisiminė, kad Kernius kartu su seneliu buvo geriausi draugai. Jiedu važinėdavo dviračiu, senelis skaitydavo jam pasakas, kartu mėgdavo piešti, dainuoti daineles, žaisti su mašinėlėmis, spardyti kamuolį. „Kernius labai mylėjo savo senelį.
Jis buvo labai judrus vaikas, mielas berniukas. Kiekvieną dieną po šimtą kartų sakydavo, kad mane mylėjo.
Jis labai skubėjo gyventi, jis troško viską iš gyvenimo paimti. Gal tai ir buvo nelaimės ženklas.
Jam visada reikėjo ir manęs, ir tėčio. Senelis su mumis labai seniai gyvena, todėl jiedu daug laiko praleisdavo kartu. Jis buvo pensininkas, turėjo daug laisvo laiko.
Visą gyvenimą negalėsiu susitaikyti su ta mintimi, kad netekau savo vaiko. Nežinau, kaip gyvensiu. Tikrai nežinau.
Šokas ir mano vyrui. Negalim abu atsigauti. Nemoku apsakyti jausmų. Man atrodo, kad vaikelis tuoj pareis pas mane“, – kalbėjo Aušra.
Atsigauti po nelaimės šeimai padeda neabejingi žmonės iš visos Lietuvos, tačiau Panevėžio seniūnija, pasak moters, pagalbos rankos neištiesė.
„Žmonės mums suteikė butą pagyventi, tačiau tik laikinai. Bandysime kažką nuomotis.
Šiuo metu mes nieko neturime – kaip išėjau į darbą su drabužiais, tai tuos ir teturiu.
Dvigubas sūnaus ir tėvo laidotuves, vykusias praėjusį penktadienį, surengti padėjo artimieji ir draugai“, – sunkiai žodžius rinko panevėžietė.
***
Galėdami prisidėti prie šeimos gerovės, tai galite padaryti čia:
Aušra Baltrėnienė
Sąskaitos numeris: LT877300010011084232
Mokėjimo paskirtyje įrašykite žodį „Parama“.
